7 KL. LITERATŪRA (BALANDŽIO 25, 2020)

Labas, vaikai! Tikiuosi, visi esate sveiki. Didelis ačiū tiems, kurie siunčiate atliktus darbus ir video – Jūsų sakomos greitakalbės yra nuostabios. 🙂 Tikiuosi, Jums buvo smagu mokytis.

Šie neįprasti mokslo metai artėja į pabaigą. Vistik, nutariau, kad apie dainuojamąją tautosaką kalbėsime sekančiais mosklo metais. Tikiuosi, iki rudens viskas praeis, ir mes galėsime grįžti į mokyklą. Noriu, kad paskutinės pamokos būtų Jums smagios ir truputėlį kitokios. Sugalvojau labai paprastas užduotis, noriu, kad “pasuktumėt galvas” (pagalvotumėt).

1. Jeigu jums reiktų parduotuvėje nupirkti 5 prekes, kurios prasidėtų iš pirmos jūsų vardo raidės, kokios tai būtų prekės?

Pavyzdžiui: Neringa – pirkčiau nektarinus, natūralų medų, Napoleono tortą, naminę duoną, nervus raminančią arbatą

2. Užrašykite 5 Lietuvos miestų, vietovių, upių, ežerų, piliakalnių, pilių ir t.t. pavadinimus, prasidedančius iš jūsų vardo pirmos raidės.

3. Užrašykite 5 lietuvių liaudies patarles, priežodžius, mįsles, skaičiuotes, keiksmus, prasidedančius iš jūsų vardo pirmos raidės. (Viso 5, galite maišyti – 1 patarlė, 1 mįslė, 1 skaičiuotė ir pan.)

Jei nežinote, ieškokite internete, knygose, klauskite tėvelių.

Ant lapo būtinai užrašykite savo vardą, pavardę, klasę ir šiandienos datą.

4. Kūrybinė užduotis, projektas. Šį projektą (projekto nuotrauką) man galite atsiųsti iki Gegužės 8.

PROJEKTAS

Jei kils klausimų, rašykite nmockus@maironis.org

Likite sveiki!

 

 

7 KL. LITERATŪRA (BALANDŽIO 18, 2020)

Sveiki, vaikai,

Tikiuosi, Jums viskas puikiai sekasi, ir turiningai leidžiate laiką namuose.

Ačiū visiems, atsiuntusiems man savo namų darbus. Labai tikiuosi, kad Jūs ne tik užrašėte mįsles ir skaičiuotes, bet ir įsiminėte keletą iš jų, kad ne tik paskubomis perskaitėte Jono Biliūno apsakymą “Brisiaus galas”, bet perskaitę truputėlį susimąstėte. Jonas Biliūnas vaizdžiai aprašo šunį, simbolizuojantį žmogų. Juk ir žmogaus gyvenime panašiai nutinka – kol žmogus jaunas, jis yra stiprus, gražus, greitas, ir toks jis visiems reikalingas ir visų mylimas. Kuomet žmogus pasensta, nebetenka jėgų ir sveikatos, jis ne toks reikalingas pasidaro. Seni žmonės dažnai jaučiasi vieniši, o vienišumo jausmas žmogui kelia baimę. Vistik, patys svarbiausi dalykai žmogui yra bendravimas, ryšys, kontaktas. Šis Jono Biliūno apsakymas išryškina žmogaus nejautrumą. Nejautrumą ištikimai tarnavusiam šuniui, kurį šeimininkas nušauna, tarsi pamiršdamas, kas yra žmogiškumas. Tikriausiai, Jums visiems buvo liūdna perskaičius šį apsakymą, ar ne?

Sekanti lietuvių liaudies tautosakos dalis – Greitakalbės.

Greitakalbės, kartais dar vadinamos greitašnekėmis – tai neilgi, dažniausiai vieno sakinio posakiai, kuriuose pasikartoja keletas sunkiai ištariamų garsų junginių.

Greitakalbės mėgtos ir sakytos vaikų. Greitakalbę reikia ištarti greitai arba kelis kartus pakartoti. Tada paprastai suklystama, arba susiliejus garsams pasigirsta naujas (neretai dviprasmiškas arba „negražus“) žodis, ko paprastai ir tikimasi. Tačiau kalbos žaidimų sričiai priklausančios greitakalbės atlieka ne vien tik pramoginę, žaidybinę funkciją, bet yra naudingos ir vaikų mokymui: jomis lavinamas sudėtingesnių lietuvių kalbos garsų, jų junginių tarimas.

Šias greitakalbes pabandykite labai labai greitai pasakyti:

Žalioj girioj dėdė gerą girą gėrė ir gyrė, kad labai gera gira.

Geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė ir gerdami gyrė: geriems vyrams geroj girioj gerą girą gera gert.

Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais.

Pakopa po pakopos, pakopa po pakopos, pakopa po pakopos mes kopiame aukštyn.

Gervė gyrūnė gyrėsi gerą girą geroj girioj gerai gėrusi.

Per kapus, per kapus, per pakapes kapų.

Vidur prūdo bliūdas plūdur.

Panabagybė.

Kupeta su kupetaite ir pakupetys su kupetviete.

Pakampis su pakampėm pakampis be pakampių.

PAKLAUSYKITE IR “PAMANKŠTINKITE LIEŽUVIUS” (bus smagu):

Gal Jums geriau seksis, nei šiems lietuvaičiams? 🙂

https://www.youtube.com/watch?v=o_SLXD2-2AI

https://www.youtube.com/watch?v=pOBEYJotuAQ

Priedainį dainuokite kartu  https://www.youtube.com/watch?v=WdnE87RTsnk

Paprašykite mamyčių, tėvelių, brolių, sesių, kad prie Jūsų prisijungtų. 🙂

UŽDUOTIS JUMS:

Prašau išmokite labai greitai pasakyti Jums labiausiai patikusią greitakalbę ir atsiųskite man savo video nmockus@maironis.org 

Smagaus mokymosi! Nekantriai lauksiu Jūsų video. Likite sveiki!

 

7kl. LIETUVIŲ KALBOS klasės ir namų darbai – 04/04/2020-04/11/2020

ATOSTOGOS – namų darbų neužduota.

7kl. Geografija 04-18 iki 05-02

Sveiki mieli septintokai,

Gaila, bet mes savo mokslo metus turėsime pabaigti taip ir nepasimatę.

Jums reikia atlikti pratybose 34 – 35 – 36 –  37 puslapius

Vadovėlyje pusl. nuo  50 iki  56 pusl.

Kaip matote liko labai nedaug ir norėsiu gauti visus atliktus pratimus IKI Gegužės 9 dienos

Gegužės 9 dieną bus vedamas jūsų antro pusmečio ir metinis pažymiai.

Sėkmės, kantrybės ir  būkite sveiki !

7 KL. KITERATŪRA (KOVO 28, 2020)

Sveiki, vaikai,

Tikiuosi, esate sveiki ir puikiai leidžiate laiką namuose. Ačiū visiems, atsiuntusiems savo darbus!

Sekantis smulkiosios lietuvių liaudies tautosakos žanras yra keiskamžodžiai ir prakeiksmai. Prašau viską perskaitykite:

Keiksmažodžiai

Keiksmai – formulinio pobūdžio nepasitenkinimo reiškimas ar pikto kam nors lėmimas, susidedąs iš žodžių, turinčių demonišką, šventvagišką, obscenišką ar šiaip įžeidžiamą reikšmę. Keiksmai pagal jų taikymo sritį atsiduria tarp žodžių magijos ir šnekos tautosakos. Tai priklauso nuo emocinio keiksmo intensyvumo, kurį pirmiausia lemia turinys, intencija ir šiek tiek ištarimo intonacija.

Prakeiksmai yra stipriausia keiksmų atmaina. Juose kitam linkima pačių blogiausių dalykų: žūties, mirties, nelaimių, pradingimo, prasmegimo. Kartais prakeiksmu tiesiogiai ar netiesiogiai kreipiamasi į dievybes, antgamtines jėgas, lemtį:

Kad tave perkūnas vidury dienos trenktų!

Yra išlikę stipraus tikėjimo, kad prakeiksmai išsipildą, pėdsakų. Prakeiksmas esąs neatšaukiamas, todėl reikia būti atsargiam, valdyti savo jausmus ir žodžius. Buvo tikima, kad prakeiksmas galįs nugramzdinti rūmus, pilį arba visą miestą „skradžiai žemę“, tada juos labai sunku atburti. Į tokius prakeiksmus šiek tiek panašūs sakmėse apie užburtus lobius aptinkami užkeikimai (kita vertus, jie artimi ir užkalbėjimams).

Plūstamojo pobūžio keiksmais išliejamas pasipiktinimas ar atsikertama įžeidimu, bet nelinkima pikto:

Sena ragana!
O tu žalty prakeiktasis!

Kai kuriais keiksmais reiškiami nepikti linkėjimai:

Kad jam pilve nerimtų. (Taip linkima žmogui, pavogusiam kokį valgomą daiktą)

Grasinimu dažniausiai gąsdinama, tarsi žadamas koks nors smurtas ar susidorojimas, ne visada ketinant šį pažadą įvykdyti:

Kaip aš tau duosiu in makauzę, tai tu apžilpsi!

Grasinimo funkcija yra būdinga ne tik žmonėms, bet ir aukštesniesiems gyvūnams: grasinimai (pvz., urzgimas, iššiepti dantys, pašiaušta ketera) neretai nulemia konflikto baigtį – jis išsprendžiamas, atidedamas arba sukelia fizinį susidūrimą. Visi keiksmai gali tarnauti tiek kaip emocinės įtampos atpalaidavimo, tiek kaip jos kūrimo priemonė.

Kai kurie keiksmai yra tarsi pasiuntimai:

Važiuok į peklą akių atdegti!

Kai kurie prakeiksmai irgi yra pasiuntimai, tik juose siunčia ne pats keikiantysis, o to linkima:

Kad tu skradžiom nugrimztum!

Yra visai neutralių nusikeikimo formulių, keiksmų iškraipymų, kai kada turinčių humoristinį atspalvį, tačiau tolimoje praeityje galėjusių turėti ir kitokią reikšmę:

Kad tave zuikis subadytų!
Kad tave kotas!

Keiksmuose susipina įvairių epochų pasaulėžiūros elementai, senojo pagoniškojo tikėjimo ir krikščionių religijos vaizdiniai.

Keiksmų užrašyta nedaug. Kai keiksmas visai trumpas, vos vienas ar du žodžiai, jis yra ir folkloristikos, ir kalbos mokslo objektas.

Kūtvela pasipūtęs
Rupūžė
Žaltys
Po ššššimts kalakutų
Žžžžalia rūta
Ot tu šuns pasturgali
Galvijas
Karvė
Kiaulė
Kad tave perkūnas [nutrenktų]
Asilas
Eik skradžiai žemės
Kad tave velnias nusineštų
Kad tau ežys kelnėse išdygtų
Velnio išpera
Rupūs miltai
Eik po velniais!
Kvailys
Po galais!
Po kelmais!
Prakeikimas!
Šimts perkūnų!
Velniai griebtų!
Velniai rautų!

Keiktis nerekomenduoju, bet jeigu kada nesusilaikysite, tai keikitės lietuviškai. 🙂  Išmokite 4-5 lietuvių liaudies keiksmažodžius iš aukščiau esančio sąrašo.

Perskaitykite Jono Biliūno apsakymą “Brisiaus galas” ir raštu papasakokite, apie ką šis kūrinys, kas yra pagrindiniai kūrinio veikėjai, kokios nuotaikos vyrauja, koks jus jausmas apėmė perskaičius šį apsakymą?

https://lt.wikisource.org/wiki/Brisiaus_galas

Jei kils klausimų, rašykite nmockus@maironis.org

Išlikite saugūs ir sveiki!