8 KL LITERATŪRA (BALANDŽIO 25, 2020)

Labas, vaikai! Tikiuosi, esate sveiki ir pilni veiklos namuose.

Ačiū visiems, kurie siunčiate man atliktus darbus. Esate šaunuoliai, kad sugebat mokytis savarankiškai, o jeigu kam padeda tėveliai, tai puiku!

Šie neįprasti mokslo metai artėja į pabaigą. Paskutinis darbas:

Maironis (Jonas Mačiulis) – vienas žymiausių Lietuvos poetų, parašęs visiems žinomus kūrinius, kaip “Trakų Pilis”, “Lietuva Brangi”, “Kur bėga Šešupė” ir kt.

Šį sykį apsikeisime rolėmis. Aš noriu, kad Jūs patys surastumėte informacijos apie šio žymaus žmogaus gyvenimą ir kūrybą (autobiohrafija, kur gimė, iš kokios šeimos kilęs, kur mokėsi, dirbo, apie kūrybinę veiklą, apie jo poeziją, žymiausius eilėraščius, ką jis aprašo tuose eilėraščiuose ir t.t.). Informacija turi būti labai išsami. Keturių sakinių tikrai neužteks. Įsivaizduokite, jog esate mokytojai, ir Jums reikia pravesti pamoką apie Maironį. Ką Jūs papasakotumėte savo mokiniams? Tai bus didžiausias Jūsų šių mokslo metų projektas.

Informacijos ieškokite i www.google.com įvesdami Maironis, Maironio biografija, kas buvo Maironis, apie Maironį, Maironio kūryba, žymiausi Maironio eilėraščiai ir pan. Informacijos apie Maironį internete yra tikrai daug, tik reikia ieškoti ir skaityti.

Į savo projektą prašau užrašykite šiuos Maironio eilėraščius:

“Trakų Pilis”      https://is.muni.cz/el/1421/podzim2017/BA209/um/povinna_cetba/Maironis.pdf

“Lietuva Brangi”.        http://lsseuropa.co.uk/wp-content/uploads/2015/06/Lietuva-brangi.pdf

“Kur bėga Šešupė”.    https://lt.wikisource.org/wiki/Kur_b%C4%97ga_%C5%A0e%C5%A1up%C4%97

“Pavasaris”.   https://day.lt/poezija/pavasaris/maironis_pavasaris

Projektą atlikite naudodami Word Doc, ranka būtų labai daug rašymo.

Norėčiau, kad šį projektą pristatytumėte iki sekančio šeštadienio, jeigu įmanoma, arba veliausiai iki Gegužės 9.

Prašau išklausykite:

Kaip žinote, nemažai Maironio eilėraščių yra dainuojami.

https://www.youtube.com/watch?v=ZSaviqWH_jA

https://www.youtube.com/watch?v=t6ud52eBNAg

https://www.youtube.com/watch?v=cCagGge770A

https://www.youtube.com/watch?v=cKSRrH8gv2M

https://www.youtube.com/watch?v=sRvN2dSLWXQ&list=RDQDFWuh_8SlU&index=5

https://www.youtube.com/watch?v=KWImJzavTLg

Jei kils klausimų, rašykite nmockus@maironis.org

Likit sveiki!

 

7 KL. LITERATŪRA (BALANDŽIO 25, 2020)

Labas, vaikai! Tikiuosi, visi esate sveiki. Didelis ačiū tiems, kurie siunčiate atliktus darbus ir video – Jūsų sakomos greitakalbės yra nuostabios. 🙂 Tikiuosi, Jums buvo smagu mokytis.

Šie neįprasti mokslo metai artėja į pabaigą. Vistik, nutariau, kad apie dainuojamąją tautosaką kalbėsime sekančiais mosklo metais. Tikiuosi, iki rudens viskas praeis, ir mes galėsime grįžti į mokyklą. Noriu, kad paskutinės pamokos būtų Jums smagios ir truputėlį kitokios. Sugalvojau labai paprastas užduotis, noriu, kad “pasuktumėt galvas” (pagalvotumėt).

1. Jeigu jums reiktų parduotuvėje nupirkti 5 prekes, kurios prasidėtų iš pirmos jūsų vardo raidės, kokios tai būtų prekės?

Pavyzdžiui: Neringa – pirkčiau nektarinus, natūralų medų, Napoleono tortą, naminę duoną, nervus raminančią arbatą

2. Užrašykite 5 Lietuvos miestų, vietovių, upių, ežerų, piliakalnių, pilių ir t.t. pavadinimus, prasidedančius iš jūsų vardo pirmos raidės.

3. Užrašykite 5 lietuvių liaudies patarles, priežodžius, mįsles, skaičiuotes, keiksmus, prasidedančius iš jūsų vardo pirmos raidės. (Viso 5, galite maišyti – 1 patarlė, 1 mįslė, 1 skaičiuotė ir pan.)

Jei nežinote, ieškokite internete, knygose, klauskite tėvelių.

Ant lapo būtinai užrašykite savo vardą, pavardę, klasę ir šiandienos datą.

4. Kūrybinė užduotis, projektas. Šį projektą (projekto nuotrauką) man galite atsiųsti iki Gegužės 8.

PROJEKTAS

Jei kils klausimų, rašykite nmockus@maironis.org

Likite sveiki!

 

 

7 KL. LITERATŪRA (BALANDŽIO 18, 2020)

Sveiki, vaikai,

Tikiuosi, Jums viskas puikiai sekasi, ir turiningai leidžiate laiką namuose.

Ačiū visiems, atsiuntusiems man savo namų darbus. Labai tikiuosi, kad Jūs ne tik užrašėte mįsles ir skaičiuotes, bet ir įsiminėte keletą iš jų, kad ne tik paskubomis perskaitėte Jono Biliūno apsakymą “Brisiaus galas”, bet perskaitę truputėlį susimąstėte. Jonas Biliūnas vaizdžiai aprašo šunį, simbolizuojantį žmogų. Juk ir žmogaus gyvenime panašiai nutinka – kol žmogus jaunas, jis yra stiprus, gražus, greitas, ir toks jis visiems reikalingas ir visų mylimas. Kuomet žmogus pasensta, nebetenka jėgų ir sveikatos, jis ne toks reikalingas pasidaro. Seni žmonės dažnai jaučiasi vieniši, o vienišumo jausmas žmogui kelia baimę. Vistik, patys svarbiausi dalykai žmogui yra bendravimas, ryšys, kontaktas. Šis Jono Biliūno apsakymas išryškina žmogaus nejautrumą. Nejautrumą ištikimai tarnavusiam šuniui, kurį šeimininkas nušauna, tarsi pamiršdamas, kas yra žmogiškumas. Tikriausiai, Jums visiems buvo liūdna perskaičius šį apsakymą, ar ne?

Sekanti lietuvių liaudies tautosakos dalis – Greitakalbės.

Greitakalbės, kartais dar vadinamos greitašnekėmis – tai neilgi, dažniausiai vieno sakinio posakiai, kuriuose pasikartoja keletas sunkiai ištariamų garsų junginių.

Greitakalbės mėgtos ir sakytos vaikų. Greitakalbę reikia ištarti greitai arba kelis kartus pakartoti. Tada paprastai suklystama, arba susiliejus garsams pasigirsta naujas (neretai dviprasmiškas arba „negražus“) žodis, ko paprastai ir tikimasi. Tačiau kalbos žaidimų sričiai priklausančios greitakalbės atlieka ne vien tik pramoginę, žaidybinę funkciją, bet yra naudingos ir vaikų mokymui: jomis lavinamas sudėtingesnių lietuvių kalbos garsų, jų junginių tarimas.

Šias greitakalbes pabandykite labai labai greitai pasakyti:

Žalioj girioj dėdė gerą girą gėrė ir gyrė, kad labai gera gira.

Geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė ir gerdami gyrė: geriems vyrams geroj girioj gerą girą gera gert.

Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais.

Pakopa po pakopos, pakopa po pakopos, pakopa po pakopos mes kopiame aukštyn.

Gervė gyrūnė gyrėsi gerą girą geroj girioj gerai gėrusi.

Per kapus, per kapus, per pakapes kapų.

Vidur prūdo bliūdas plūdur.

Panabagybė.

Kupeta su kupetaite ir pakupetys su kupetviete.

Pakampis su pakampėm pakampis be pakampių.

PAKLAUSYKITE IR “PAMANKŠTINKITE LIEŽUVIUS” (bus smagu):

Gal Jums geriau seksis, nei šiems lietuvaičiams? 🙂

https://www.youtube.com/watch?v=o_SLXD2-2AI

https://www.youtube.com/watch?v=pOBEYJotuAQ

Priedainį dainuokite kartu  https://www.youtube.com/watch?v=WdnE87RTsnk

Paprašykite mamyčių, tėvelių, brolių, sesių, kad prie Jūsų prisijungtų. 🙂

UŽDUOTIS JUMS:

Prašau išmokite labai greitai pasakyti Jums labiausiai patikusią greitakalbę ir atsiųskite man savo video nmockus@maironis.org 

Smagaus mokymosi! Nekantriai lauksiu Jūsų video. Likite sveiki!

 

8 KL. LITERATŪRA (BALANDŽIO 18, 2020)

Sveiki, vaikai,

Tikiuosi, Jums puikiai sekasi, ir turiningai leidžiate laiką namuose.

Sekančiam šeštadieniui prašau atlikite šią užduotį:

Praeitą pamoką Jums buvo užduota pažiūrėti filmą “Knygnešys” (“Book Smuggler”).

https://www.youtube.com/watch?v=xXC3NTKAwo4

Sekančiai pamokai šį filmą turite aprašyti – labai detaliai, paminint filme išgirstus metus, vietovių pavadinimus, vardus, faktus, istorinius įvykius ir t.t. Galite įterpti ir tai, ką patys žinote apie spaudos draudimo laikotarpį Lietuvoje, apie knygų platinimą slaptu būdu ir pan. Jūs turite nemažai mano pateiktos informacijos, o dar daugiau jos galite rasti internete. Netingėkite paieškoti, paskaityti! Filmą reikės dar kartą peržiūrėti. O gal ir kelis kartus. Kai kurie vaikai labai prastai ir neišsamiai parašėte apie Antaną Baranauską ir Jo poemą “Anykščių Šilelis”. Noriu visų paprašyti, kad šiuos darbus atliktumėte detaliai, sklandžiai, su įvairiomis detalėmis. 3-4 sakinių darbas jokiu būdu nebus užskaitytas. Įsivaizduokite, kad turite parašyti pasakojimą/knygą pagal šį filmą. Sėkmės!

PRIMENU: tie, kurie dar neatsiskaitėte Kovo 14, 21 ir 28 darbų, turite juos pristatyti iki rytojaus vakaro, Balandžio 19, o ne paskutinę mokslo metų dieną. Be šio šeštadienio mums liko dar 3 pamokos, ir Jums bus užduoti nauji darbai, tad atidėlioti nėra tikslo.

Visuomet galite man rašyti, jei iškils klausimų.

nmockus@maironis.org

Likite sveiki!

7 KL. KITERATŪRA (KOVO 28, 2020)

Sveiki, vaikai,

Tikiuosi, esate sveiki ir puikiai leidžiate laiką namuose. Ačiū visiems, atsiuntusiems savo darbus!

Sekantis smulkiosios lietuvių liaudies tautosakos žanras yra keiskamžodžiai ir prakeiksmai. Prašau viską perskaitykite:

Keiksmažodžiai

Keiksmai – formulinio pobūdžio nepasitenkinimo reiškimas ar pikto kam nors lėmimas, susidedąs iš žodžių, turinčių demonišką, šventvagišką, obscenišką ar šiaip įžeidžiamą reikšmę. Keiksmai pagal jų taikymo sritį atsiduria tarp žodžių magijos ir šnekos tautosakos. Tai priklauso nuo emocinio keiksmo intensyvumo, kurį pirmiausia lemia turinys, intencija ir šiek tiek ištarimo intonacija.

Prakeiksmai yra stipriausia keiksmų atmaina. Juose kitam linkima pačių blogiausių dalykų: žūties, mirties, nelaimių, pradingimo, prasmegimo. Kartais prakeiksmu tiesiogiai ar netiesiogiai kreipiamasi į dievybes, antgamtines jėgas, lemtį:

Kad tave perkūnas vidury dienos trenktų!

Yra išlikę stipraus tikėjimo, kad prakeiksmai išsipildą, pėdsakų. Prakeiksmas esąs neatšaukiamas, todėl reikia būti atsargiam, valdyti savo jausmus ir žodžius. Buvo tikima, kad prakeiksmas galįs nugramzdinti rūmus, pilį arba visą miestą „skradžiai žemę“, tada juos labai sunku atburti. Į tokius prakeiksmus šiek tiek panašūs sakmėse apie užburtus lobius aptinkami užkeikimai (kita vertus, jie artimi ir užkalbėjimams).

Plūstamojo pobūžio keiksmais išliejamas pasipiktinimas ar atsikertama įžeidimu, bet nelinkima pikto:

Sena ragana!
O tu žalty prakeiktasis!

Kai kuriais keiksmais reiškiami nepikti linkėjimai:

Kad jam pilve nerimtų. (Taip linkima žmogui, pavogusiam kokį valgomą daiktą)

Grasinimu dažniausiai gąsdinama, tarsi žadamas koks nors smurtas ar susidorojimas, ne visada ketinant šį pažadą įvykdyti:

Kaip aš tau duosiu in makauzę, tai tu apžilpsi!

Grasinimo funkcija yra būdinga ne tik žmonėms, bet ir aukštesniesiems gyvūnams: grasinimai (pvz., urzgimas, iššiepti dantys, pašiaušta ketera) neretai nulemia konflikto baigtį – jis išsprendžiamas, atidedamas arba sukelia fizinį susidūrimą. Visi keiksmai gali tarnauti tiek kaip emocinės įtampos atpalaidavimo, tiek kaip jos kūrimo priemonė.

Kai kurie keiksmai yra tarsi pasiuntimai:

Važiuok į peklą akių atdegti!

Kai kurie prakeiksmai irgi yra pasiuntimai, tik juose siunčia ne pats keikiantysis, o to linkima:

Kad tu skradžiom nugrimztum!

Yra visai neutralių nusikeikimo formulių, keiksmų iškraipymų, kai kada turinčių humoristinį atspalvį, tačiau tolimoje praeityje galėjusių turėti ir kitokią reikšmę:

Kad tave zuikis subadytų!
Kad tave kotas!

Keiksmuose susipina įvairių epochų pasaulėžiūros elementai, senojo pagoniškojo tikėjimo ir krikščionių religijos vaizdiniai.

Keiksmų užrašyta nedaug. Kai keiksmas visai trumpas, vos vienas ar du žodžiai, jis yra ir folkloristikos, ir kalbos mokslo objektas.

Kūtvela pasipūtęs
Rupūžė
Žaltys
Po ššššimts kalakutų
Žžžžalia rūta
Ot tu šuns pasturgali
Galvijas
Karvė
Kiaulė
Kad tave perkūnas [nutrenktų]
Asilas
Eik skradžiai žemės
Kad tave velnias nusineštų
Kad tau ežys kelnėse išdygtų
Velnio išpera
Rupūs miltai
Eik po velniais!
Kvailys
Po galais!
Po kelmais!
Prakeikimas!
Šimts perkūnų!
Velniai griebtų!
Velniai rautų!

Keiktis nerekomenduoju, bet jeigu kada nesusilaikysite, tai keikitės lietuviškai. 🙂  Išmokite 4-5 lietuvių liaudies keiksmažodžius iš aukščiau esančio sąrašo.

Perskaitykite Jono Biliūno apsakymą “Brisiaus galas” ir raštu papasakokite, apie ką šis kūrinys, kas yra pagrindiniai kūrinio veikėjai, kokios nuotaikos vyrauja, koks jus jausmas apėmė perskaičius šį apsakymą?

https://lt.wikisource.org/wiki/Brisiaus_galas

Jei kils klausimų, rašykite nmockus@maironis.org

Išlikite saugūs ir sveiki!

8 KL. LITERATŪRA (KOVO 28, 2020)

Sveiki, vaikai! Tikiuosi, visiems viskas puikiai sekasi. Ačiū tiems, kas reguliariai siunčiate man darbus. Visiems kitiems primenu, kad nuo darbų neesate atleistas nei vienas, ir darbus pristatyti yra būtina. Taip pat norėčiau, kad darbai būtų atlikti laiku. Šiuo metu laisvo laiko turite daugiau, nei paprastai. Visus iki šiol užduotus darbus prašau man atsiųsti iki sekančio sekmadienio, Balandžio 5 d.

Šios savaitės užduotys:

1. Antroji Skaitinių Knyga, perskaityti 26-33 psl.  Raštu atsakykite į 1, 2, 3 klausimus, esančius 33 psl.

2. Raštu atlikite šį testą:

Spaudos Draudimo Metai – Klausimai

3. Pažiūrėkite filmą “Knygnešys” (Book Smuggler)

https://www.youtube.com/watch?v=xXC3NTKAwo4

Jei kils klausimų, rašykite nmockus@maironis.org

Smagaus mokymosi. Išlikite sveiki!

7 KL. LITERATŪRA (KOVO 21, 2020)

Labas visiems

Tikiuosi, esate visi sveiki, ir Jūsų savaitė namuose praėjo puikiai. Dėkoju tiems, kurie atsiuntėte man atliktas užduotis! Šaunuoliai! Galbūt ne visiems pavyko adaptuotis prie naujos rutinos, eLearning amerikoniškose mokyklose, galbūt norėjote praleisti daugiau laiko su šeima. Darbus galite man pristatyti iki mokslo metų pabaigos. Nežinia, ar mes šį pavasarį besusitiksim, bet mokymasis internetiniu būdu vyksta.

Šios savaitės užduotys:

Išrinkite ir užrašykite PO 5 Jums labiausiai patikusias mįsles iš kiekvienos kategorijos (5 mįsles iš “Negyvoji gamta”, 5 iš “Gyvoji gamta”, 5 iš “Žmogus”, 5 iš “Kitos”). Viso 20 mįslių. Atsiųskite nmockus@maironis.org

http://www.patarles.lt/misles/misles-su-atsakymais/

Mintinai išmokite bent 4-5 mįsles ir paprašykite savo šeimos narių jas įminti.

Sekanti labai smagi lietuvių liaudies tatutosakos dalis – skaičiuotės.

Skaičiuotės – trumpi ritmiški kūrinėliai, pagal kuriuos žaidžiant pasiskirstoma, kam teks gaudyti, nežiūrėti ar pan. Jos priskiriamos vaikų tautosakai. Vaikai dažniausia stovi ratu, vienas iš jų, skanduodamas žodžius, rodo paeiliui į kiekvieną žaidėją; ties kuriuo ištariamas paskutinis skiemuo arba žodis, tas išeina iš rato.

Tupi žvirblis kamine
Su lapine kepure.
Tu žvirbleli pulsi,
Visas susikulsi.

Eni bani diki daki
Uurbi surbi smiki smaki,
Aus baus bus medaus
Stora boba kiaulę pjaus.

Drum drum drumbacelė
Micė acė kumbacelė
Micė a, micė bė,
Micė acė kum ba cė

Drum drum drumbacelę
Virė ragana burokėlį,
Dėjo paltį lašinių,
Maišė sriubą samteliu.
Jei pritrūks kažko tam virale,
Ragana pagaus tave.

Vaikai, vaikai, vanagai,
Šokit, grokit kaip žiogai.
Tam, kas šokti nemokės,
Varnas gaudyti reikės.

Išrinkite ir užrašykite 4 Jums labiausiai patikusias skaičiuotes iš šios nuorodos  https://lt.wikiquote.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_skai%C4%8Diuot%C4%97s

Smagaus mokymosi

Išlikte saugūs, sveiki ir laimingi.

Užduotis siųskite nmockus@maironis.org

 

 

 

 

 

8 KL. LITERATŪRA (KOVO 21, 2020)

Labas visiems

Tikiuosi, esate visi sveiki, ir Jūsų savaitė namuose praėjo puikiai. Dėkoju tiems, kurie atsiuntėte man atliktas užduotis! Galbūt ne visiems pavyko adaptuotis prie naujos rutinos, eLearning amerikoniškose mokyklose, galbūt norėjote praleisti daugiau laiko su šeima. Darbus galite man pristatyti iki mokslo metų pabaigos. Nežinia, ar mes šį pavasarį besusitiksim, bet mokymasis internetiniu būdu vyksta.

Šios savaitės užduotys:

Tema: Rašto ir spaudos draudimas Lietuvoje

Peržiūrėkite šį siužetą youtube:  

https://www.youtube.com/watch?v=1YWYY4PtUCI

Perskaitykite:  Spaudos Draudimas Lietuvoje

Raštu atlikite šią užduotį:  Sugalvokite Sakinius

Užduotį galite rašyti emailu (“Compose email”) arba ant lapo ir atskenavę man atsiųskite nmockus@maironis.org

Visuomet galite man rašyti, jei kils klausimų nmockus@maironis.org

Išlikite saugūs, sveiki ir laimingi!

Laukiu Jūsų darbų!

 

8 KL. LITERATŪRA (KOVO 14, 2020)

Sveiki,

Šią pamoką būtume kalbėję apie Antaną Baranauską, žymiausią XIX a. vidurio lietuvių poetą, klasikinės poemos “Anykščių šilelis” autorių.

1. PRAŠAU ATIDŽIAI PERSKAITYKITE:

Lietuvių literatūrai “Anykščių šilelis” – pirmoji romantinė poema, kurioje girios, medžio įvaizdžiai išaugo į romantinį laisvo gyvenimo simbolį. A. Baranausko Anykščių šilelis  – amžinas ir nesunaikinamas, iškertamas, išparduodamas ir vėl atželiantis, atgyjantis poetų giesmėse – nenugalėtos ir nenugalimos tėvynės metafora. Poetas įvardino ne tik Anykščių šilelio genezę, bet ir nacionalinio atgimimo idealus, siekius žadinti tautos savimonę. A. Baranauskas pirmasis lietuvių poezijoje, lyriniais miško spalvų garsais, kvapų, net tylos vaizdais, sudvasintais tautosakinių asociacijų, išaukštino liaudies kalbos ir ją išsaugojusio kaimo žmogaus dvasinį pasaulėvaizdį. Tai pirmosios lietuvių poezijoje užuominos apie kaimo žmogaus dvasinį turtingumą, apie jo kūrybines galias, dvasines vertybes. Bene ryškiausiai mes galime suprasti, kad žodžiais šilelis, miškas poetas kalba apie Lietuvą, o senovinis šilelis atskleidžia didingą Lietuvos praeitį. A. Baranauskas vaizduoja vis atgyjantį šilelį, kuris gali simbolizuoti lietuvių tautą, todėl būdamas miške žmogus tarsi atsiduria šalia savo protėvių – savotoškam rojuje – greičiau pagoniškame, nei krikščioniškame. Bet jau “kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę”, nebėra sielai nusiraminti kampelio, nebėra šventos vietos, nebėra rojaus – miško. A. Baranauskas “kalnus kelmuotus” mato tuolaikiniame kaime, nes daug jaunų žmonių, norėdami ir galėdami mokytis važiuodavo į miestą, o kaime žmonių skaičius vis mažėjo, bet jame liko visi lietuviškos kultūros saugotojai. Šitaip buvo ir iki šiol, taip bus ir ateityje – taip galima būtų -žvilgtelėjus į praeitį teigti. Tačiau visų liūdniausi “kalnai kelmuoti” stūkso ten, kur pradedamos užmiršti lietuvių tradicijos, papročiai ir kalba, o patys žmonės savu noru susilieja su svetima kultūra.

Kaip liūdnai pradėta, taip liūdnai ir baigiama poema “Anykščių šilelis”, tačiau A. Baranauskas savo tikslą pasiekė, įrodė, kad lietuvių kalba nėra skurdi, todėl A. Baranauskas ne tik paprastai vaizdžiai aprašė šilelį, bet ir per miško paveikslą parodė lietuvių kalbos likimą. Poetas parodė, kad lietuvių kalba nėra prastesnė už kitas, atskleidė senovės Lietuvos legendas ir prislėgtos lietuvių liaudies skriaudas, lietuvbių kalbos turtingumą, Lietuvos krašto gamtos grožį. Miško ir liaudies gyvenimo vaizdai poemoje leidžia pajusti baudžiavinės Lietuvos tikrovę 1863 m. sukilimo išvakarėse su jos prieštaravimais, su baudžiavos ir carinės priespaudos išvarginto žmogaus lūkesčiais. A. Baranauskas poemoje parodė, kaip glaudžiai laiudies žmogaus gyvenimas siejasi su gamta. Ypač lietuviams labai didelę reikšmę turėjo miškai. Miškas lietuvį gynė nuo priešų, jam davė reikalingų gyvenimui dalykų, bet labiausiai miškas veikė lietuvį, jį ramindamas, guosdamas. Iš žmogaus ir miško santykių iškyla senovės lietuvių charakterių dorybės – darbštumas, tvarkingumas, kūrybinis darbas ir laisvės meilė.

Poeto sielvartas dėl didžiausio Lietuvos turto – girių niokojimo perauga į protestą dėl krašto pavergimo, dėl žmogaus beteisiškumo. Lietuvos girių likimas poemoje yra neatskiriamas nuo visą kraštą ištikusių istorinių, socialinių negandų. Ne tik mišką, bet ir žmones alino, trypė karai ir marai, ugnis ir geležis. Tie miškai buvę tokie dideli. Žmonės, besigindami nuo bado, tuos miškus išskynė. Tačiau lietuvis, nuo amžių prie miško pripratęs, negalėjo plikuos plotuos nurimti, ir vėl žmonės užveisė šilelį. Džiaugės Anykščiai savo šileliu, jį mylėjom nei vieno medelio nekirto, tik svetima valdžia, atėmusi iš žmonių šilelį, varė žmones miško kirsti. Ir šiandien liko šie kalnai kelmuoti, ašaromis aplaistyti, giesme apdainuoti.

Didingais senovės miškų vaizdais poetas tarsi idealizuoja ir pačią senovės Lietuvą. Šilelio likimas – tai visos Lietuvos likimas. Šilelio iškirtimas, tai lyg žmonijos sunaikinimas. Koks yra lietuvis be miško? Tai tarsi žmogus be sielos…

Poema “Anykščių šilelis” laikoma lietuvių literatūros klasika. Iki šiol ši poema yra išversta į 18 kalbų.

 

2. Prašau bent 15 minučių išklausyti I. Valinskienės skaitomą poemą “Anykščių šilelis”

https://www.youtube.com/watch?v=LKtAggtiMkY

Klausant galite skaityti, sekti akimis:  http://www.muziejuedukacija.lt/upload/96/upload_file/Anyksciu_silelis.pdf

3. Pirmas 12 eilučių išmokite mintinai. Atsiskaitymas vyks, kai tik sugrįšime į mokyklą po Velykinių/pavasario atostogų, Balandžio 18.

Antanas Baranauskas

ANYKŠČIŲ ŠILELIS

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę,

Kas jūsų grožei senobinei tikę?

Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?

Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,

Kai balto miško lapeliai šlamėjo

Ir senos pušys siūravo, braškėjo?

Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės,

Katrų čilbančių teip ramu klausyties?

Kur jūsų žvėrys, gyvuliai, žvėreliai?

Kur žvėrų olos, laužai ir urveliai?

Visa prapuolę; tik ant lauko pliko

Kelios pušelės apykreivės liko!..

 

4. Užduotis raštu:

Parašykite viską, ką žinote apie poetą Antaną Baranauską ir apie jo sukurtą poemą “Anykščių šilelis”.

Galite viską rašyti emailu, kad nereiktų rašyti ant atskiro lapo, po to skanuoti ir siųsti. Galite rašyti į Word Doc ir atsiųsti arba tiesiog  “Compose an email”. Būtinai užrašykite savo vardą, pavardę, klasę ir datą.

Šis darbas turi būti man atsiųstas emailu nmockus@maironis.org iki sekančio šeštadienio, Kovo 21, 2 val.

Sekantį šeštadienį atsiųsiu kitas užduotis.

Visi išlikite saugūs, sveiki ir laimingi!!

Jei kils klausimų, visuomet galite man rašyti, mielai atsakysiu.

nmockus@maironis.org

7 K. LITERATŪRA (KOVO 14, 2020)

Sveiki,

Tai, ką šiandieną būtume veikę klasėje, Jums teks atlikti namuose.

Šiai pamokai turėjote būti perskaitę Petro Cvirkos apsakymą “Vaikų Karas” (Skaitiniai, Antroji Knyga, 112-126 psl.)

Prašau raštu atsakyti į 126 psl. esančius visus keturis klausimus ir atsiųsti man emailu nmockus@maironis.org iki sekančio šeštadienio, Kovo 21, 11 val. ryto.

Galite viską rašyti emailu, kad nereiktų rašyti ant atskiro lapo, po to skanuoti ir siųsti. Galite rašyti į Word Doc ir atsiųsti arba tiesiog  “Compose an email”. Būtinai užrašykite savo vardą, pavardę, klasę ir datą. Perrašykite klausimą ir išsamiai, pilnais sakiniais parašykite atsakymus.

Visi išlikite saugūs, sveiki ir laimingi!!

Jei kils klausimų, visuomet galite man rašyti, mielai atsakysiu.

nmockus@maironis.org