9a,b kl. Lietuvių kalba 2017.02.25

9 klasė namų darbai
Praeitą pamoką prisiminėme ir pakartojome daiktavardį, patikrinome namų darbus. Kalbėjome apie būdvardį, išsiaiškinome, kuo jis kaitomas, kuo skiriasi nuo daiktavardžio.
Tie, kurie dar neparašėte ankstesnių namų darbų, namuose parašykite ( Jums pateiktuose lapuose 32 psl. parašote 1,2,4 pratimus; 63 psl. 1, 2 pratimai). Taip pat parašote 6 bilieto (klausimai apie daiktavardį) 1 ir 2 klausimus 1 klausimas raštu savo žodžiais, kaip suprantate, prisimenate parašyti apie daiktavardį, 2 klausimas – raštu atlikti pateiktą užduotį.
Dar kartą įkeliu 6 bilietą. Tie, kurie mokosi ir atlieka visas užduotis, įkeliu 8 bilietą apie būdvardį, galite mokytis ir atlikti 1 ir 2 klausimus raštu.
6 Bilietas
1. Kalbos dalis daiktavardis. Kuo jis kaitomas, į kokius klausimus atsako, ką nurodo? Tikriniai ir bendriniai, vienaskaitiniai ir daugiskaitiniai daiktavardžiai, jų rašyba. Pateikti pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose pabraukti daiktavardžius, nurodyti jų pradinę formą (vienaskaitos vardininko linksnį), skyrių, giminę, skaičių ir linksnį.
Tuo tarpu Juozapėlis sėdi suole ir perrašo iš knygos ketvirtąjį puslapį Biliūno pasakos. Airijoje gyvena beveik keturi milijonai žmonių. Nuo tada Lėvens upės pakrantėje šitie akmenys atsirado, todėl ir ta vieta vadinama Akmenyte.
Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaita: marti, upė.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Išraiškingai pasekti lietuvių liaudies pasaką ar papasakoti padavimą.
Trumpas atsakymas
Daiktavardis – tai savarankiška, kaitoma kalbos dalis, kuri atsako į klausimą kas ir pavadina daiktus, reiškinius, veiksmus ir ypatybes. Daiktavardis kaitomas skaičiais (vienaskaita, daugiskaita), linksniais (linksniuojamas) ir yra vienos kurios giminės (vyriškos, moteriškos ar bendrosios).
Įsiminti – daiktavardis nekaitomas giminėmis.
Pvz. namas- daiktav., bendrinis, vyriška g., vienaskaitos vard.l.
Neringų- daiktav., tikrinis, moteriška g., daugiskaitos kilm.l.
Nenuorama- daiktav.,bendrinis, bendroji g., vienaskaita vard.l.
Pagal tai, ką daiktavardžiai pavadina (reiškia), jie skirstomi į 2 skyrius:
tikriniai (vardai, pavardės, įvairūs pavadinimai) Jonas, Petraitis, Vilnius, Rainis, Velykos, Grįžulo Ratai…;
bendriniai (visi paliečiami daiktai, gyviai…) akmuo, upė, pieva, mama, kelias…;
Daiktavardžiai, kurie reiškia nesuskaičiuojamus dalykus, skaičiais nekaitomi. Jie turi arba vienaskaitą, arba daugiskaitą.
Vienaskaitiniai – jaunimas, cukrus, pienas, Lietuva, Vilnius, Žemyna…
Daugiskaitiniai – akiniai, kelnės, pajamos, dujos, miltai, rinkimai, derybos, atostogos, Kūčios, pietūs, Anykščiai…
Daiktavardžių rašyba
Visi tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąją raide.
Pvz.: Maironis, Žemaitė, Kaunas, Joninės, Marsas, „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“ (leidinių ir organizacijų pavadinimai gali būti keičiami, todėl rašomi kabutėse).
Įsiminti vienaskaitos galininką (ką) ir daugiskaitos kilmininką (ko). Šių linksnių žodžiai galūnėje turi nosinę raidę.
Pvz.:G. ką? namą, medį, viešnią,sūnų, dukterį…
K.ko? namų, medžių, viešnių, sūnų, dukterų…
Kai kurių daiktavardžių vienaskaitos vietininko linksnyje galūnė – yje.
Pvz.: kelyje, medyje, akyje…

8 Bilietas
1. Kalbos dalis būdvardis. Kuo jis kaitomas, į kokius klausimus atsako,ką nurodo? Plačiau papasakoti apie būdvardžių laipsnius ir pateikti pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose pabraukti būdvardžius, nurodyti jų pradinę formą (vienaskaitos vardininko linksnį), rūšį (įvardžiuotinis ar paprastas) laipsnį, giminę, skaičių, linksnį.
Gedvilų Vincė iš mūsų buvo vyriausias, todėl jis lengvai mums suko galvas. Didžiąją gyvenimo dalį gyvūnai ieško maisto. Ypač seni yra didesnių upių ir ežerų vardai. Labai įdomūs, tikriausiai ir gana senoviški upių ir ežerų vardai, kuriuose įžvelgiamos sąsąjos su žmonių tikėjimais, mitologinėmis būtybėmis.
Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaita: naujas, medinis.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
Būdvardis, tai kalbos dalis, kuri parodo daikto ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kuris? kuri?
Pvz.: didelis, gražus, žalias, meilus…
Būdvardžiai kaitomi giminėmis (vyriška, moteriška) didelis, didelė; skaičiais (vienaskaita, daugiskaita) didelė, didelės; linksniais (vardininkas kas? kilmininkas ko?…) didelė, didelės, didelei, didelę, didele, didelėje…
Būdvardžiai gali būti paprastieji ir įvardžiuotiniai (jie vartojami, norint daiktą išskirti iš tos pačios rūšies daiktų).
Pvz.: paprastasis būdvardis: didelis, didelė ir įvardžiuotinis: didysis, didžioji.
Norėdami parodyti nevienodą daiktų ypatybės kiekį, būdvardžius laipsniuojame. Skiriami trys pagrindiniai būdvardžių laipsniai: nelyginamasis (didelis, didelė, geras, gera); aukštesnysis (didesnis, didesnė, geresnis, geresnė) reikia prisiminti priesagą –esn-; aukščiausias (didžiausias, didžiausia, geriausias, geriausia) būtina prisiminti priesagą – iaus-.