9 a,b kl. Lietuvių kalba 2017. 04. 08

9 klasė namų darbai

Praeitą pamoką kartojome, mokėmės veiksmažodį.
Jums buvo duota medžiaga apie veiksmažodį. Namuose duotuose lapuose 41 -42 psl. parašykite 2,3,4 pratimus ir mokykitės, parašykite 6, 7, 8 bilietų 1 ir 2 klausimus.
Bilietus įkeliu.
7 Bilietas
1. Kalbos dalis veiksmažodis. Kuo jis kaitomas, į kokius klausimus atsako, ką nurodo? Pateikti pavyzdžių. Plačiau papasakoti apie veiksmažodžių nuosakas ir laikus, jų vartojimą ir rašybą.
2. Pateiktuose sakiniuose pabraukti veiksmažodžius, parašyti jų pagrindines formas (bendratį, esamjojo laiko 3a., būtojo kartinio laiko 3a.), nurodyti jų nuosaką, laiką, skaičių ir asmenį. Pabrauktą žodį išasmenuoti visiais laikais ir nuosakomis.
Būrys vokiečių kareivių tuojau po pietų įžengė į kaimą. Aš dar vis netikiu, kad rytoj rytą važiuosime į miestą. Ką jie veiktų vieni likę. Kai vaikas gerai padirbės, liepk jam grįžti namo.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
Veiksmažodis – tai savarankiška, kaitoma kalbos dalis, kuri reiškia veiksmą ar būseną.
Pvz. eina, rašo, sninga, megztų, palauk, sugrįš…
Veiksmažodis kaitomas nuosakomis (tiesioginė, tariamoji, liepiamoji), laikais (esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis, būsimasis), skaičiais (vienaskaita, daugiskaita) ir asmenimis (vienaskaita 1- aš, 2 – tu, 3 –jis, ji; daugiskaita 1 – mes, 2 – jūs, 3 – jie, jos).
Veiksmažodis turi pagrindines formas: bendratis (ji nekaitoma, turi priesagą –ti): bėgti, tylėti, rašyti; esamojo laiko 3 asmuo: bėga, tyli, rašo; būtojo kartinio laiko 3 asmuo: bėgo, tylėjo, rašė.
Prisiminti, kad veiksmažodžio bendratis turi ne galūnę, o priesagą –ti (tylėti, snigti, nekęsti) yra nekaitoma.
Tiesioginė nuosaka turi 4 laikus:
Esamąjį, kuris atsako į klausimus ką veikiu, ką veiki, ką veikia, ką veikiame, ką veikiate, ką veikia ir nurodo šiuo metu, dabar vystantį veiksmą.
Pvz.: rašau, rašai, rašo, rašome, rašote, rašo.
Būtąjį kartinį, kuris atsako į klausimus ką veikiau, veikei, veikė, veikėme, veikėte, veikė ir nurodo praeityje vieną kartą vykusį veiksmą.
Pvz.: rašiau, rašei, rašė, rašėmė, rašėte, rašė.
Būtąjį dažninį, kuris sudaromas su priesaga -dav- , atsako į klausimus ką veikdavau, ką veikdavai, ką veikdavo, ką veikdavome, ką veikdavote ir nurodo praeityje dažnai vykusį veiksmą.
Būsimąjį laiką, kuris atsako į klausimus ką veiksiu, ką veiksi, ką veiks, ką veiksime, ką veiksite, ką veiks ir nurodo ateityje vyksiantį veiksmą.
Pvz.: rašysiu, rašysi, rašys, rašysime, rašysite, rašys.
Tariamoji ir liepiamoji nuosakos laikų neturi. Šie veiksmažodžiai kaitomi skaičiais ir asmenimis.
Pvz.: vienaskaita: aš rašyčiau, tu rašyk; daugiskaita: mes rašytume, jūs rašykite.
Tariamoji nuoska reiškia veiksmą, kuris vyktų prie tam tikrų sąlygų ir atsako į klausimus ką veikčiau, ką veiktum, ką veiktų; ką veiktume, veiktumėte (veiktute), ką veiktų.
Pvz.: rašyčiau, rašytum, rašytų; rašytume, rašytumėte (rašytute), rašytų
Reikia prisiminti tariamosios nuosakos vienaskaitos ir daugiskaitos 3- iojo asmens rašybą. Ką veiktų? eitų, turėtų, galėtų – nosinės raidės žodžio gale.
Liepiamosios nuosakos veiksmažodžiai reiškia liepimą, raginimą, pageidavimą ar įsakymą ir atsako į klausimą ką daryk, ką darykime? Šie veiksmažodžiai neturi nei veinaskaitos, nei daugiskaitos pirmojo asmens (sau negali liepti) ir trečiojo asmens (jis, ji).
Pvz.: tu rašyk; mes rašykime, jūs rašykite.
Liepiamosios nuosakos rašybai reikia prisiminti priebalsių supanašėjimą (suskardėjimą, suduslėjimą).
Pvz.: tu čiuožk, dirbk, vežk ir įsiminti, kad liepiamosios nuosakos (kaip ir būsimojo laiko veiksmažodžių) paskutinis priebalsis, kaip tariamas, taip ir rašomas, o kiti priebalsiai rašomi pagal priebalsių supanašėjimo taisykles.
Pvz.: dek, renk, megzk
6 Bilietas
1. Kalbos dalis daiktavardis. Kuo jis kaitomas, į kokius klausimus atsako, ką nurodo? Tikriniai ir bendriniai, vienaskaitiniai ir daugiskaitiniai daiktavardžiai, jų rašyba. Pateikti pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose pabraukti daiktavardžius, nurodyti jų pradinę formą (vienaskaitos vardininko linksnį), skyrių, giminę, skaičių ir linksnį.
Tuo tarpu Juozapėlis sėdi suole ir perrašo iš knygos ketvirtąjį puslapį Biliūno pasakos. Airijoje gyvena beveik keturi milijonai žmonių. Nuo tada Lėvens upės pakrantėje šitie akmenys atsirado, todėl ir ta vieta vadinama Akmenyte.
Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaita: marti, upė.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Išraiškingai pasekti lietuvių liaudies pasaką ar papasakoti padavimą.
Trumpas atsakymas
Daiktavardis – tai savarankiška, kaitoma kalbos dalis, kuri atsako į klausimą kas ir pavadina daiktus, reiškinius, veiksmus ir ypatybes. Daiktavardis kaitomas skaičiais (vienaskaita, daugiskaita), linksniais (linksniuojamas) ir yra vienos kurios giminės (vyriškos, moteriškos ar bendrosios).
Įsiminti – daiktavardis nekaitomas giminėmis.
Pvz. namas- daiktav., bendrinis, vyriška g., vienaskaitos vard.l.
Neringų- daiktav., tikrinis, moteriška g., daugiskaitos kilm.l.
Nenuorama- daiktav.,bendrinis, bendroji g., vienaskaita vard.l.
Pagal tai, ką daiktavardžiai pavadina (reiškia), jie skirstomi į 2 skyrius:
tikriniai (vardai, pavardės, įvairūs pavadinimai) Jonas, Petraitis, Vilnius, Rainis, Velykos, Grįžulo Ratai…;
bendriniai (visi paliečiami daiktai, gyviai…) akmuo, upė, pieva, mama, kelias…;
Daiktavrdžiai, kurie reiškia nesuskaičiuojamus dalykus, skaičiais nekaitomi. Jie turi arba vienaskaitą, arba daugiskaitą.
Vienaskaitiniai – jaunimas, cukrus, pienas, Lietuva, Vilnius, Žemyna…
Daugiskaitiniai – akiniai, kelnės, pajamos, dujos, miltai, rinkimai, derybos, atostogos, Kūčios, pietūs, Anykščiai…
Daiktavardžių rašyba
Visi tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąją raide.
Pvz.: Maironis, Žemaitė, Kaunas, Joninės, Marsas, „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“ (leidinių ir organizacijų pavadinimai gali būti keičiami, todėl rašomi kabutėse).
Įsiminti vienaskaitos galininką (ką) ir daugiskaitos kilmininką (ko). Šių linksnių žodžiai galūnėje turi nosinę raidę.
Pvz.:G. ką? namą, medį, viešnią,sūnų, dukterį…
K.ko? namų, medžių, viešnių, sūnų, dukterų…
Kai kurių daiktavardžių vienaskaitos vietininko linksnyje galūnė – yje.
Pvz.: kelyje, medyje, akyje…
8 Bilietas
1. Kalbos dalis būdvardis. Kuo jis kaitomas, į kokius klausimus atsako, ką nurodo? Plačiau papasakoti apie būdvardžių laipsnius ir pateikti pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose pabraukti būdvardžius, nurodyti jų pradinę formą (vienaskaitos vardininko linksnį), rūšį (įvardžiuotinis ar paprastas) laipsnį, giminę, skaičių, linksnį.
Gedvilų Vincė iš mūsų buvo vyriausias, todėl jis lengvai mums suko galvas. Didžiąją gyvenimo dalį gyvūnai ieško maisto. Ypač seni yra didesnių upių ir ežerų vardai. Labai įdomūs, tikriausiai ir gana senoviški upių ir ežerų vardai, kuriuose įžvelgiamos sąsajos su žmonių tikėjimais, mitologinėmis būtybėmis.
Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaita: naujas, medinis.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
Būdvardis, tai kalbos dalis, kuri parodo daikto ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kuris? kuri?
Pvz.: didelis, gražus, žalias, meilus…
Būdvardžiai kaitomi giminėmis (vyriška, moteriška) didelis, didelė; skaičiais (vienaskaita, daugiskaita) didelė, didelės; linksniais (vardininkas kas? kilmininkas ko?…) didelė, didelės, didelei, didelę, didele, didelėje…
Būdvardžiai gali būti paprastieji ir įvardžiuotiniai (jie vartojami, norint daiktą išskirti iš tos pačios rūšies daiktų).
Pvz.: paprastasis būdvardis: didelis, didelė ir įvardžiuotinis: didysis, didžioji.
Norėdami parodyti nevienodą daiktų ypatybės kiekį, būdvardžius laipsniuojame. Skiriami trys pagrindiniai būdvardžių laipsniai: nelyginamasis (didelis, didelė, geras, gera); aukštesnysis (didesnis, didesnė, geresnis, geresnė) reikia prisiminti priesagą –esn-; aukščiausias (didžiausias, didžiausia, geriausias, geriausia) būtina prisiminti priesagą – iaus-.