9 a, 9 b kl. lietuvių kalba 2018 – 02 – 03

9 kl. lietuvių kalba
Praėjusią pamoką aptarėme pirmojo semestro rezultatus. Kurie nebuvote atlikę darbų, dar galėjote tai padaryti.
Susirinkau jūsų namų darbus pratybų sąsiuvinyje. Deja, ne visi suprato temą apie skiemenį, kirtį ir priegaides. Vadovėlyje (86 – 89 psl.) Prašau, dar kartą perskaitykite, išmokite ir įsiminkite, kad lietuvių kalboje yra trys kirčio ženklai (kairinis, dešininis ir riestinis) ir dvi priegaidės (tvirtapradė ir tvirtagalė), kurias žymi dešininis kirčio ženklas ir riestinis.
Skaitydami apie skiemenį, įsiminkite, kad skiemens pagrindą sudaro balsiai ir dvigarsiai; kad skiemenys būna ilgieji ir trumpieji, kirčiuoti ir nekirčiuoti. Mokėkite pateikti pavyzdžių.
Tie, kurie nebuvote parašę namų darbų pratybų sąsiuvinyje 32 – 33 psl. 1, 3, 5, 6, 7 pratimų, prašau dabar parašykite.
Dar kartą įkeliu 15 bilietą, kuriame kalbama apie skiemenį, kirtį ir priegaidę.
1 klausimą turite išmokti papasakoti (parašyti),
2 klausimą – raštu atlikti gramatinę užduotį.

15 Bilietas

1. Ką vadiname skiemeniu, kas sudaro skiemens pagrindą ir kaip atpažinti trumpąjį ir ilgąjį skiemenį? Pasakodami pateikite pavyzdžių.
Ką vadiname žodžio kirčiu ir kaip žodyje nustatyti kirčiuotą skiemenį? Kokie gali būti skiemenys? Pateikti pavyzdžių.
Ką vadiname priegaide? Kokios yra lietuvių kalboje priegaidės, kaip ištariamas skiemuo su tam tikra priegaide? Kokie lietuvių kalboje yra kirčio ženklai, kaip jie vadinami ir žymimi? Kuri kirčiuoto skiemens raidė (balsė, priebalsis ar dvigarsis) gali turėti kirtį? Kaip nustatysite, kokiu kirčio ženklu žodyje žymėti kirčiuotą skiemenį? Pateikite pavyzdžių.

2. Garsiai perskaitykite tekstą ir pabraukite kirčiuotus skiemenis.

Augino varnas tris varniukus, kurie dar tebebuvo žiopliukai ir skraidyti nemokėjo. Sumanė kartą juodasis paukštis perkelti savo lizdą į kitą ežero pusę, į dar didesnį mišką, į dar didesnė eglę. Patupdė ant nugaros vieną vaiką, išplėtė stiprius sparnus ir neša per ežerą.

Sukirčiuokite pateiktą tekstą

Ryte mama paruošia skanius sumuštinius. Aš mėgstu pieną su duona ir sviestu. Mano brolis gerai arbatą su citrina. Sesuo valgo bananą ir geria kavą be cukraus. Anksti į darbą išeina tėtis. Mūsų močiutė su seneliu eina pasivaikščioti ir kartu vedasi šunį Margį. Jonas po pamokų daug laiko praleidžia prie kompiuterio, o Sigutė mėgsta skaityti knygas. Myliu aš savo šeimą.

(15 bilieto Skiemuo. Kirtis ir priegaidės atsakymai)

1.Ką vadiname skiemeniu, kas sudaro skiemens pagrindą? Kokie gali būti skiemenys? Kaip atpažinti trumpąjį ir ilgąjį skiemenį? Pateikti pavyzdžių.
Skiemuo yra žodžio dalis, ištariama vienu metu. Skiemens pagrindą sudaro balsis ir dvigarsis.
Pvz.: a – tei – nu; iš –au – šo ry – tas; pil – kas paukš – tis
Skiemuo gali būti trumpasis ir ilgasis, kirčiuotas ir nekirčiuotas. Trumpąjį skiemenį sudaro trumpieji balsiai a, e, i, u.
Pvz.: vi – sa; bu – tas; ves; neš.
Ilgąjį skiemenį sudaro ilgsis balsis ar dvigarsis. Ilgasis skiemuo tarimas su tam tikra priegaide.
die – ną; plau – kia; var – nas; vai – ką.

Ką vadiname kirčiu ir kaip žodyje nustatyti kirčiuotą skiemenį?
Lietuvių kalboje vienas skiemuo žodyje ištariamas stipriau. Toks skiemuo vadinamas kirčiuotu skiemeniu – kirčiu. Lietuvių kalboje kirčiuotas skiemuo žodyje pastovios vietos neturi, jis yra laisvas.
Norint nustatyti kirčiuotą skiemenį žodyje, reikia taisyklingai ištarti žodį, įsiklausyti, kuris skiemuo tariamas stipriau.

Ką vadiname priegaide? Kokios yra lietuvių kalboje priegaidės, kaip ištariamas skiemuo su tam tikra priegaide? Kokie lietuvių kalboje yra kirčio ženklai, kaip jie vadinami ir žymimi? Kuri kirčiuoto skiemens raidė (balsė, priebalsis ar dvigarsis) gali turėti kirtį? Kaip nustatysite, kokiu kirčio ženklu žodyje žymėti kirčiuotą skiemenį? Pateikite pavyzdžių.

Kirčiuoti skiemenys gali būti tariami dvejopai, su tam tikru balso pakėlimu ir nuleidimu. Ilgojo kirčiuoto skiemens tarimo būdas yra vadinamas priegaide. Ypač gerai tarimo skirtumus girdime tardami kirčiuotus dvigarsius. Kai tariant labiau pabrėžiama garso pradžia, – tai bus tvirtapradė priegaidė (kairinis kirčio ženklas), pvz.: baltas, laukia, veidas.
Kai tariant skiemenį labiau pabrėžiama antroji garso dalis, tokia priegaidė vadinama tvirtagale (riestinis kirčio ženklas), pvz.: balnas, laukas, veikia.

Lietuvių kalboje yra 3 kirčio ženklai:

kairinis (trumpas) žymimas iš kairės į dešinę (`);
dešininis – ilgas, bet netęsiamas (tvirtapradė priegaidė), žymimas iš dešinės į kairę ( / ) virš pirmosios dvigarsio raidės ar balsio;
riestinis – ilgas ir tęsiamas (tvirtagalė priegaidė), žymimas vingiuota linija virš antrosios dvigarsio raidės arba ilgojo balsio.

3. Gramatinė užduotis

Pabraukti kirčiuotą skiemenį
(Jums reikia tik pabraukti kirčiuotą skiemenį, nereikia jo kirčiuoti)
Augìno var̃nas trìs varniukùs, kuriẽ dár tebebùvo žiopliùkai ir̃ skraidýti nemokė́jo. Sumãnė kar̃tą juodàsis paũkštis pérkelti sàvo lìzdą į̃ kìtą ẽžero pùsę, į̃ dár didèsnį mìšką, į̃ dár didèsnė ẽglę. Patùpdė añt nùgaros víeną vaĩką, ìšplėtė stipriùs sparnùs ir̃ nẽša per̃ ẽžerą.

Sukirčiuoti tekstą

Rytè mamà paruõšia skaniùs sumuštiniùs. Àš mė́gstu píeną sù dúona ir̃ svíestu. Màno brólis gẽria arbãtą sù citrinà. Sesuõ válgo banãną ir̃ gẽria kãvą bè cùkraus. Ankstì į̃ dárbą išeĩna tė̃tis. Mū́sų močiùtė sù seneliù eĩna pasiváikščioti ir̃ kártu vẽdasi šùnį Mar̃gį. Jõnas põ pamokų̃ daũg laĩko praléidžia priẽ kompiùterio, õ Sigùtė mė́gsta skaitýti knygàs. Mýliu àš sàvo šeĩmą.