9 a, 9 b, kl. lietuvių kalba 2018 – 01 – 20

Praėjusią pamoką dar kartą grįžome prie priebalsio „j“ tarimo ir rašybos. Klasėje atlikote 15 bilieto užduotis. Primenu ir skatinu įsiminti pateiktų lietuviškų žodžių iena, ieško, iešmas, ietis, ieva tarimą ir rašybą. Taisyklė: žodžio pradžioje dvibalsis ie tariamas kaip j, bet rašome ie.
Išmokti ir įsiminti, kad priebalsis „j“ tariamas, bet raidė j nerašoma TARPTAUTINIUOSE ŽODŽIUOSE tarp balsio „i“ ir kito balsio, pvz.:
akvariumas, batalionas, biliardas, biografija, biologija, klientas, makiažas, olimpiada, patriotas, pianinas, stadionas…
Priebalsis „j“tarimas ir j raidė rašoma:
1. Tarptautiniuose žodžiuose prieš lietuviškas priesagas ir galūnes, pvz.:
herojus, herojiškas, plagijavimas
2. Senuose skoliniuose iš kitų kalbų ir varduose (prieš ilgąjį „o“, pvz.:
Marijona, Julijonas, Sebastijonas, Marijošius, brevijorius (pamokslų knyga), fortepijonas, milijonas, bilijardas, milijardas, bilijonas, trilijonas, valerijonas
Tie, kurie per pamoką nemokėjote/nespėjote atlikti minėtos užduoties, namų darbams parašykite 14 bilieto 1 ir 2 klausimo atsakymus. Į 1 klausimą atsakykite savais žodžiais, nenurašykite mano duoto atsakymo ir iš vadovėlio. Parašykite taip, kaip patys suprantate.
2 klausimą atlikite pagal pateiktą užduotį.
Dar kartą įkeliu bilietą iš priebalsio „j“ tarimo ir rašybos.
O tie, kurie viską suspėjote ir taisyklingai parašėte, namuose vadovėlyje 86 –89 psl., perskaitykite temą „Skiemuo. Kirtis ir priegaidė“
Namų darbams į pratybų sąsiuvinį 32 -33 psl. turite parašyti 3, 7, 8 pratimus ir išmokti nurodytą temą.
Įkeliu egzaminams paruoštą klausimą iš šios temos. Prašau pasimokykite.
15 bilietas (Skiemuo. Kirtis ir priegaidės) klausimai ir atsakymai
1.Ką vadiname skiemeniu, kas sudaro skiemens pagrindą? Kokie gali būti skiemenys? Kaip atpažinti trumpąjį ir ilgąjį skiemenį? Pateikti pavyzdžių.
Skiemuo yra žodžio dalis, ištariama vienu metu. Skiemens pagrindą sudaro balsis ir dvigarsis.
Pvz.: a – tei – nu; iš –au – šo ry – tas; pil – kas paukš – tis
Skiemuo gali būti trumpasis ir ilgasis, kirčiuotas ir nekirčiuotas. Trumpąjį skiemenį sudaro trumpieji balsiai a, e, i, u.
Pvz.: vi – sa; bu – tas; ves; neš.
Ilgąjį skiemenį sudaro ilgsis balsis ar dvigarsis. Ilgasis skiemuo tarimas su tam tikra priegaide.
die – ną; plau – kia; var – nas; vai – ką.

Ką vadiname kirčiu ir kaip žodyje nustatyti kirčiuotą skiemenį?
Lietuvių kalboje vienas skiemuo žodyje ištariamas stipriau. Toks skiemuo vadinamas kirčiuotu skiemeniu – kirčiu. Lietuvių kalboje kirčiuotas skiemuo žodyje pastovios vietos neturi, jis yra laisvas.
Norint nustatyti kirčiuotą skiemenį žodyje, reikia taisyklingai ištarti žodį, įsiklausyti, kuris skiemuo tariamas stipriau.

Ką vadiname priegaide? Kokios yra lietuvių kalboje priegaidės, kaip ištariamas skiemuo su tam tikra priegaide? Kokie lietuvių kalboje yra kirčio ženklai, kaip jie vadinami ir žymimi? Kuri kirčiuoto skiemens raidė (balsė, priebalsis ar dvigarsis) gali turėti kirtį? Kaip nustatysite, kokiu kirčio ženklu žodyje žymėti kirčiuotą skiemenį? Pateikite pavyzdžių.

Kirčiuoti skiemenys gali būti tariami dvejopai, su tam tikru balso pakėlimu ir nuleidimu. Ilgojo kirčiuoto skiemens tarimo būdas yra vadinamas priegaide. Ypač gerai tarimo skirtumus girdime tardami kirčiuotus dvigarsius. Kai tariant labiau pabrėžiama garso pradžia, – tai bus tvirtapradė priegaidė (kairinis kirčio ženklas), pvz.: baltas, laukia, veidas.
Kai tariant skiemenį labiau pabrėžiama antroji garso dalis, tokia priegaidė vadinama tvirtagale (riestinis kirčio ženklas), pvz.: balnas, laukas, veikia.

Lietuvių kalboje yra 3 kirčio ženklai:

kairinis (trumpas) žymimas iš kairės į dešinę (`);
dešininis – ilgas, bet netęsiamas (tvirtapradė priegaidė), žymimas iš dešinės į kairę ( / ) virš pirmosios dvigarsio raidės ar balsio;
riestinis – ilgas ir tęsiamas (tvirtagalė priegaidė), žymimas vingiuota linija virš antrosios dvigarsio raidės arba ilgojo balsio.

3. Gramatinė užduotis

Pabraukti kirčiuotą skiemenį
(Jums reikia tik pabraukti kirčiuotą skiemenį, nereikia jo kirčiuoti)
Augìno var̃nas trìs varniukùs, kuriẽ dár tebebùvo žiopliùkai ir̃ skraidýti nemokė́jo. Sumãnė kar̃tą juodàsis paũkštis pérkelti sàvo lìzdą į̃ kìtą ẽžero pùsę, į̃ dár didèsnį mìšką, į̃ dár didèsnė ẽglę. Patùpdė añt nùgaros víeną vaĩką, ìšplėtė stipriùs sparnùs ir̃ nẽša per̃ ẽžerą.

Sukirčiuoti tekstą

Rytè mamà paruõšia skaniùs sumuštiniùs. Àš mė́gstu píeną sù dúona ir̃ svíestu. Màno brólis gẽria arbãtą sù citrinà. Sesuõ válgo banãną ir̃ gẽria kãvą bè cùkraus. Ankstì į̃ dárbą išeĩna tė̃tis. Mū́sų močiùtė sù seneliù eĩna pasiváikščioti ir̃ kártu vẽdasi šùnį Mar̃gį. Jõnas põ pamokų̃ daũg laĩko praléidžia priẽ kompiùterio, õ Sigùtė mė́gsta skaitýti knygàs. Mýliu àš sàvo šeĩmą.

14 Bilietas

1.Kaip skirstomas lietuvių kalbos garsynas? Prie kokių garsų grupės priskirtas priebalsis „j“, kodėl? Pateikite pavyzdžių.
Kada priebalsis „j“ tariamas, bet raidė j nerašoma lietuviškuose ir tarptautiniuose žodžiuose? Pateikite pavyzdžių.

2.Taisyklingai tardami garsus perskaitykite tekstą. Pabraukite žodžius, kuriuose priebalsis „j“ tarimas, bet nerašomas.

Ilgai iešmą drožiant, šuo kepsnį nuneš. Pianinas – fortepijonas su vertikaliai įtemptomis stygomis. Ąžuolinės ienos tvirtesnės negu išpjautos iš beržo. Jis stojo tėvynės ginti su kalaviju, ietimi ir skydu. Jau buvo pasibaigęs klientų aptarnavimo laikas. Pavasarį svaiginamai kvepia ievos.

Įrašykite praleistas raides ir paaiškinkite, kokią pritaikėte priebalsio „j“ rašybos taisyklę.

Tėtis –evutei nupirko gražų akvar-umą. Mokyklos stad-one vyko mažoji olimp-ada. Mano draugas pasielgė kaip tikras hero-us. Visą dieną vaikai –eško dingusio katino. Savaitgalį draugai dažnai žaidžia bil-ardą. Mano brolis domisi visomis av-acijos naujovėmis. Mes turime išlikti savo šalies tikrais patr-otais. Mokykloje mokiniai mokėsi parašyti savo b-ografiją.
Trumpas atsakymas:
1.Kaip skirstomas lietuvių kalbos garsynas?
Lietuvių kalbos garsynas skirstomas į balsius, priebalsius ir dvigarsius. Balsiai (a, e, i, u, ė…) tariami laisvai, be kliūčių. Priebalsiai (b, g, k, d, p…) tariami su kliūtimis, dvigarsiai (ai, ie, uo; al, in, ir, im…) sudaro du garsai.
Prie kokių garsų grupės priskirtas priebalsis „j“, kodėl? Pateikite pavyzdžių.
Priebalsis „j“ priklauso pusbalsiams, kurie yra priebalsiai, bet jie neturi dusliosios poros, tai: l, m, n, r, j, v – pusbalsiai. Jie tariami su kliūtimis, bet skardžiai.
Kada priebalsis „j“ tariamas, bet raidė j nerašoma lietuviškuose ir tarptautiniuose žodžiuose? Pateikite pavyzdžių.
Lietuvių kalboje priebalsį „j“ būtina tarti žodžio pradžioje prieš dvibalsį „ie“, bet jo nerašome.
Pvz.: iena [jiena], ieško [jieško], iešmas [jiešmas], ietis [jietis], ieva [jieva];