10kl. Lietuvių kalba 2017.02.25

10 kl. Namų darbai

Praėjusią pamoką rašėte laišką tėvams. Namuose pagalvokit, ką dar norėtumėte pridėti, pakeisti patobulinti savo laiške. Vadovėlyje, 138 psl. paskaitykite, kaip rašomas laiškas.
Šią pamoką Jūs perrašysite savo laiškus ir juos įdėsite į vokus, kuriais aš pasirūpinau .
Namų darbams iš lietuvių kalbos vadovėlio dar kartą perskaitykite ir įsiminkite apie sakinių rūšis, žodžių junginius, gramatinį centrą, sakinio dalis ir naujai pasimokykite vientisinį ir sudėtinį sakinius (114 – 122 psl.)
Į sąsiuvinius ar lapus parašykite iš vadovėlio 124 psl. 2 pratimą. Užduotis: Iš vientisinių sakinių sudarykite sudėtinius, parašykite tinkamus jungtukus ir pabraukite sakinių gramatinius centrus.
Kurie neparašėte 13 bilieto (sintaksė) namuose parašykite 1 ir 2 klausimus.
1 kl. – savais žodžiais atsakykite į klausimus.
2 kl. – raštu atlikti gramatinę užduotį.
Taip pat mokykitės visus egzaminui skirtus bilietus, juos dar kartą įkeliu.
13 Bilietas

1.Ką nagrinėja sintaksės mokslas? Kokį sakinį vadiname vientisiniu? Kas sudaro vientisinio sakinio pagrindą, kaip tą junginį vadiname? Kokios yra antrininkės sakinio dalys, kaip jos vadinamos, į kokius klausimus atsako ir kokiais sutartinais ženklais jos žymimos? Pateikti pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose sutartiniais ženklais pabraukti sakinio dalis. Nurodykite gramatinius centrus. Paaiškinti pabrauktų sakinių skyrybą.
Dauboje lakštingala savo giesmeles gieda. Kazytė darželyje žalius žolynu laisto. Vakare gėlynai kitaip atrodo. Saulučių galvelė prie įkaitusios žemelės glaudžiasi. Tamsią naktį Kazytė savo gražų darželį sapnavo.
Paukščiai ir žvėrys ten valgė, šoko ir dainavo. Lakštingalos balsas buvo toks skaidrus, aiškus, pilnas verksmo ir juoko.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame rašoma. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
1. Sintaksės mokslas nagrinėja sakinius ir žodžių junginius. Tai mokslas apie sakinių sudarymą ir jų taisyklingą rašymą.
Sakinys, kurį sudaro vienas gramatinis centras, vadiname vientisinius sakiniu.
Pvz. : Išaušo gražus rytas.
Vientisinio sakinio pagrindą sudaro veiksnys ir tarinys.
Pvz.: Dangumi plaukia melsvi debesėliai. Sakinyje gali ir nebūti veiksnio, bet jei jis aiškiai numanomas (jis, ji, tas, anas…) tuomet sakinys vientisinis.
Pvz.: Dažniausiai vežame kelis kepalėlius duonos. (kas vežame? – mes – tai aiškiai numanomas veiksnys).
Veiksnys ir tarinys sakinyje vadinami pagrindinėmis sakinio dalimis, jie atsako į klausimus kas? ir ką veikia? Sakinyje braukiami – veiksnys – viena linija, tarinys dviem linijom. Visos kitos sakinio dalys, kurios papildo ir išplečia sakinį, vadinamos antrininkėmis sakinio dalimis.
Papildinys atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo? braukiamas punktyrine linija.
Pažyminys atsako į klausimus koks? Kokia? Kieno? Kuris? Kelintas? Kelinta? braukiamas vingiuota linija.
Aplinkybės svarbiausios yra trys:
Laiko – kada?
Vietos – kur?
Būdo – kaip?
Jos braukiamos brūkšneliu taškeliu.
Pvz.: Žiemą berniukas važiuoja dideliu autobusu (sakinyje yra visos sakinio dalys).

Maironio lituanistinės mokyklos lietuvių kalbos baigiamieji egzaminai
1 Bilietas
1. Ką nagrinėja fonetikos mokslas? Kaip skirstomas lietuvių kalbos garsynas?
Pateikti pavyzdžių. Išvardyti ir paaiškinti, kuo skiriasi balsiai, priebalsiai ir dvigarsiai. Kas sudaro skiemens pagrindą? Fonetiškai išnagrinėti žodį pievelė.
2. Pateiktame sakinyje vienu brūkšneliu pabraukti dvibalsius, dviem – mišriuosius dvigarsius. Pabrauktus žodžius ir sakinį suskiemenuoti.
Prieš akis atsivėrė naujas, nematytas vaizdas. (J.Balt.)
Lakštingalos balsas buvo toks skardus, aiškus, pilnas verksmo ir juoko, kad, rodos, rausvi debesiukai sustojo plaukę ir rymojo dangaus aukštybėse. (P.C.) Mano mama su dėdiene šeštadienį prieš Sekmines nuėjo žvejot ežeran.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
Fonetika – tai mokslas apie garsus. Garsas – tai ką tariame ir girdime, o raidė – tai, ką rašome ir skaitome. Lietuvių kalbos garsynas skirstomas į balsius, priebalsius ir dvigarsius.
Balsiai a, e, ė, o, i, u. Jie skirstomi į ilguosius ir trumpuosius. Balsiai i, e, ė Priebalsiai skirstomi į skardžiuosius ir dusliuosius minkština prieš juos einančius priebalsius.
Pvz.: kelias (k,l priebalsiai minkšti, nes juos suminkštino e ir minkštumo ženkas i).
Balsiai tariami laisvai, be kliūčių.
.
Skardieji turi atitikmenį – duslųjį priebalsį.
Pvz.: b- p
d- t
z- s
dz- c
dž-č
ž-š
g-k
h-ch
Priebalsiai, kurie neturi dusliosios poros l,r,m, n, j, f,v vadinami pusbalsiais.
Priebalsiai būna kieti arba minkšti. Juos suminkština balsiai i,e,ė.
Priebalsis, pusbalsis j visada minkštas, bet kitų priebalsių nesuminkština.
Priebalsiai tariami su kliūtimis: burnoje dirba visi kalbos padargai (lūpos, liežuvis, gomurys, balso stygos…).
Dvigarsiai skirstomi į dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius.
Dviejų balsių junginys viename skiemenyje vadinamas dvibalsiu. Jį sudaro trumpieji balsiai.
Pvz. au,ai, ei, ie, uo, ui Reikia įsidėmėti, kad dvibalsiai ie, uo tariami kaip vienas garsas. Kitus dvibalsius sudaro 2 garsai.
Pvz.: pienas (6r. .); duona (5r. 4g.).
Balsio ir pusbalsio junginys viename skiemenyje vadinamas mišriuoju dvigarsiu. Jį sudaro trumpieji balsiai (a,e,i,u) ir pusbalsiai (l,m,n,r).
Pvz.:
al, am, an, ar,
el, em, en, er,
il, im, in, ir,
ul, um, un, ur.
Įsidėmėti, kad dvigarsiai būna tik viename skiemenyje (jei žodį skiemenuojant dvigarsis išyra, tai žodyje nėra dvigarsio).
Pvz.: kelelis (ke-le-lis) dvigarsio nėra; keliauja (ke- liau- ja) ….
Skiemens pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis. Be jų skiemens nėra.
Pvz.: tėvai (tė-vai), margą (mar-gą), ąžuolas (ą-žuo-las)…
2 Bilietas
1. Kokias žodžio dalis vadiname reikšminėmis? Kokia ir kodėl yra pagrindinė reikšminė žodžio dalis? Pateikti pavyzdžių. Kaip žymimos žodžio dalys? Pateikti pavyzdžių.
2. Pabrautus žodžius suskirstykite reikšminėmis žodžio dalimis.
Akelaitis pajuto, kaip šalti šiurpuliai perėjo jam per kūną. (V.M.-P.)
Siūbavo vilnijo javai, kiek akys užmato. (E.M)
Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaita: medinė gėlė.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
Žodis sudarytas iš reikšminių žodžio dalių: šaknies, priesagos, priešdėlio ir galūnės. Reikšminėmis dalimis vadinamos todėl, kad bent vieną žodžio dalį pakeitus, pasikeičia žodžio reikšmė.
Pvz.: namas pakeitus galūnę –as į –uose, turime visai kitą reikšmę – namuose.
Pagrindinė reikšminė žodžio dalis yra šaknis, ne ji kartojasi giminiškuose žodžiuose (langas, langinė, palangė; sodas, sodininkas, pasodino…).
Žodžio dalys žymimos sutartiniais ženklais: šaknis lankeliu, priešdėlis, linija, atskiriančia jį nuo šaknies, priesaga „stogeliu“, galūnė – kvadratėliu, sangrąžos dalis- lankeliu, jungiamasis balsis – apvedamas ovalu.
Žodžio dalis be galūnės vadinama kamienu.
Pvz.: mokinys, pamoka, darbymetis…
3 Bilietas
1. Nosinių raidžių rašyba žodžių šaknyje. Pasakyti 4 nosinių raidžių rašybos taisykles, pateikti pavyzdžių. Pasakyti, kodėl ir kokių žodžių šaknyse nerašomos nosinės raidės. Pateikti pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose įrašyti praleistas raides ir paaiškinti, kodėl tokias raides įrašėte.
Saulėgr-žos gr-žia galvas į saul-. G-sta vakaro žara. Užg-so šviesos languose.
Nudužo –sočio –sa. Vėjas nuo medži- dr-skia lapus. Man gr-sia pavojus. Prieš šventes mokiniai gr-žino klasę. Reikia t-sėti duotą žodį.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Išraiškingai pasekti lietuvių liaudies pasaką.
Nosinių raidžių rašybos mokymusi Jūs turite atskirą lapą, kuriame aiškiai išdėstytos visos taisyklės ir pateikta daug pavyzdžių. Ne kartą turėjote parašyti, išmokti, paaiškinti. Tad peržiūrėkite savo užrašus ir sėkmės!
4 Bilietas
1. Linksniuojamų žodžių galūnių rašyba. Kuriuose linksniuojamų žodžių galūnėse rašomos nosines raides? Pasakyti kalbos dalis, nurodyti linksnius ir pateikti pavyzdžių.
Kada žodžio gale rašome – ei, kada –ai (-iai)? Pateikti pavyzdžių.
Kokios tai žodžių formos ir kodėl taip rašome: gerąją, pirmąjį, manąjį, gražiųjų…
Kodėl veiksmažodžiams eitų, galėtų, mylėtų, lauktų, turėtų…. galūnėje rašomos nosinės raidės?
2. Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaitą: gera duktė, žalias akmuo.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Išraiškingai pasekti lietuvių liaudies pasaką.
Trumpas atsakymas
Linksniuojamosios kalbos dalys yra daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis.
Reikia įsiminti, kad šių linksniuojamųjų kalbos dalių galininko ir kilmininko linksniuose rašomos nosinės raidės.
Daiktavardis
vienaskaita ką? medį, gėlę, namą, vaisių, kreipimąsi…
daugiskaita ko? medžių, gėlių, namų, vaisių, kreipimųsi…
Būdvardis (būna paprastieji ir įvardžiuotiniai).
Paprastieji
vienaskaita kokį? baltą, tamsų, medinį…
kokią? gražią, didelę…
daugiskaita kokių? baltų, tamsių, medinių, gražių, didelių…
Įvardžiuotiniai
vienaskaita kokį, kokią? baltąjį, tamsųjį, gražiąją, didįjį…
su kokia? baltąja, tamsiąja, gražiąja ….
daugiskaita kokių? baltųjų, tamsiųjų, gražiųjų, didžiųjų…
kokias? baltąsias, tamsiąsias, didžiąsias…
Skaitvardis (būna paprastieji ir įvardžiuotiniai)
Paprastieji
Vienaskaita ką? pirmą,trečią…
Daugiskaita ko? pirmų,antrų…
Įvardžiuotiniai
Vienaskaita ką? pirmąją, trečiąją; pirmąsias, trečiąsias…
Daugiskaita ko? pirmųjų, trečiųjų….
Įvardis (būna paprastieji ir įvardžiuotiniai)
Paprastieji
vienaskaita ką? mane, tave, save (įsiminti be nosinės)
ką? jį, ją, šį, šią
kilmininkas ko? manęs, tavęs, savęs
daugiskaita ko? mūsų, jūsų, jų, šių
ką? mus, jus
Įvardžiuotiniai
vienaskaita ką? manąjį, tavąjį, savąjį, manąją , tavąją, savąją
su kuo? manąja, tavąja, savąja
daugiskaita ko? manųjų, tavųjų, savųjų,
ką? manąsias, tavąsias, savąsias.
Kodėl pateiktų veiksmažodžių galūnėse rašomos nosinės?
Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (ką veiktų?) rašome nosinę. Tariamosios nuosakos veiksmažodžiai nurodo veiksmą, kuris vyktų prie tam tikrų sąlygų.
Pvz.: jis, ji eitų, neštų, mylėtų, duotų…
5 Bilietas
1. Ką žinai apie priebalsių supanašėjimą (asimiliaciją)? Kada tai įvyksta, kaip pasikeičia žodžio tarimas ir kaip žinoti, kokį priebalsį rašyti?
Kada linksniuojamų žodžių naudininko linksnio galūnėje rašome –ei, o kada –ai arba –iai? Pateikti pavyzdžių.
2. Įrašyti praleistas raides ir paaiškinti jų rašybą.
Pažiūrėk, kas yra mano dešin-i ak-i. Kat-i džiaugsmas, pel-i verksmas. Palikau seser-i knyg-. Širdž- neįsakysi. Nė vienai vištel-i, anč-i ar žąs-i negailėjau lesalo.
De-tukai, lū-ta, pu-seserė, prie stalo kvie-dama, puodo dan-tis, duona rū-sta, me-čiau kamuolį, bėga kojomis žemės nelie-damas, paduok kirvį ir grą-tą.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Išraiškingai pasekti lietuvių liaudies pasaką ar papasakoti padavimą.
Trumpas atsakymas
Žodyje šalia esančių priebalsių supanašėjimas, vadinamas asimiliacija.
Greta esančių vienodų priebalsių tarimas kaip vieno, vadinamas priebalsių susiliejimu.
Priebalsių supanašėjimas vyksta nuo žodžio pabaigos (galūnės) į pradžią (šaknį).
Pvz.: pusbrolis (vietoj prieblasio s tariame z) skardusis priebalsis b prieš jį einantį duslųjį priebalsį s suskardina (puzbrolis).
Skiriami 3 pagrindiniai priebalsių supanašėjimo atvejai: sukardėjimas, suduslėjimas ir susiliejimas.
Suskarėja tuomet, kai žodyje susiduria du skirtingo skardumo priebalsiai. Nuo žodžio pabaigos esantis skardusis priebalsis prieš jį stovintį duslųjį suskardina.
Pvz.: lipdo (tariame libdo), šokdama (tariame šogdama). Būtina atsiminti, kad supanašėjusių priebalsių rašybą reikia pasitikrinti pakeičiant žodį taip, kurioje formoje girdimas nebesupanašėjęs priebalsis.
Pvz.: lipdo (lipo, limpa); šokdama (šoka, šokti).
Suduslėja tuomet, kai žodyje susiduria du skirtingo skardumo priebalsiai, tačiau nuo žodžio pabaigos stovintis duslusis priebalsis šalia stovintį skardųjį suduslina.
Pvz.: degtukai (tariame dektukai), pusbrolis (tariame puzbrolis). Rašybą reikia pasitikrinti pakeičiant žodį taip, kurioje formoje girdimas nesupanašėjęs priebalsis.
Pvz.: degtukai (dega), pusbrolis (pusė brolio).
Susilieja žodyje šalia esantis du vienodi priebalsiai ir tariami kaip vienas.
Pvz.: iššovė (tariame išovė), užžėlė (tariame užėlė).
Šiuos žodžius patikriname žymėdami žodžio dalis: iš- priešdėlis, šov- šaknis, ė- galūnė; už- priešdėlis, žėl- šaknis, ė- galūnė.
Kada vienaskaitos N.linksnio galūnėje rašome ei?
Jei linksniuojamųjų žodžių V.linksnio galūnė yra ė, tai N.linksnyje rašome ei.
Pvz.: kas? – upė, didelė,dėdė…
kam? – upei, didelei, dėdei…
Jei linksniujamųjų žodžių vienaskaitos V.linksnyje nėra galūnės ei gali būti (a, i, is…), tai vienaskaitos N.linksnyje rašome ai arba iai.
Pvz.: kas? diena, garži, marti, švari, akis…
kam? dienai, gražiai, marčiai,švariai, akiai…
Išimtis – kas? duktė, kam? dukteriai.
6 Bilietas
1. Kalbos dalis daiktavardis. Kuo jis kaitomas, į kokius klausimus atsako, ką nurodo? Tikriniai ir bendriniai, vienaskaitiniai ir daugiskaitiniai daiktavardžiai, jų rašyba. Pateikti pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose pabraukti daiktavardžius, nurodyti jų pradinę formą (vienaskaitos vardininko linksnį), skyrių, giminę, skaičių ir linksnį.
Tuo tarpu Juozapėlis sėdi suole ir perrašo iš knygos ketvirtąjį puslapį Biliūno pasakos. Airijoje gyvena beveik keturi milijonai žmonių. Nuo tada Lėvens upės pakrantėje šitie akmenys atsirado, todėl ir ta vieta vadinama Akmenyte.
Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaita: marti, upė.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Išraiškingai pasekti lietuvių liaudies pasaką ar papasakoti padavimą.
Trumpas atsakymas
Daiktavardis – tai savarankiška, kaitoma kalbos dalis, kuri atsako į klausimą kas ir pavadina daiktus, reiškinius, veiksmus ir ypatybes. Daiktavardis kaitomas skaičiais (vienaskaita, daugiskaita), linksniais (linksniuojamas) ir yra vienos kurios giminės (vyriškos, moteriškos ar bendrosios).
Įsiminti – daiktavardis nekaitomas giminėmis.
Pvz. namas- daiktav., bendrinis, vyriška g., vienaskaitos vard.l.
Neringų- daiktav., tikrinis, moteriška g., daugiskaitos kilm.l.
Nenuorama- daiktav.,bendrinis, bendroji g., vienaskaita vard.l.
Pagal tai, ką daiktavardžiai pavadina (reiškia), jie skirstomi į 2 skyrius:
tikriniai (vardai, pavardės, įvairūs pavadinimai) Jonas, Petraitis, Vilnius, Rainis, Velykos, Grįžulo Ratai…;
bendriniai (visi paliečiami daiktai, gyviai…) akmuo, upė, pieva, mama, kelias…;
Daiktavrdžiai, kurie reiškia nesuskaičiuojamus dalykus, skaičiais nekaitomi. Jie turi arba vienaskaitą, arba daugiskaitą.
Vienaskaitiniai – jaunimas, cukrus, pienas, Lietuva, Vilnius, Žemyna…
Daugiskaitiniai – akiniai, kelnės, pajamos, dujos, miltai, rinkimai, derybos, atostogos, Kūčios, pietūs, Anykščiai…
Daiktavardžių rašyba
Visi tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąją raide.
Pvz.: Maironis, Žemaitė, Kaunas, Joninės, Marsas, „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“ (leidinių ir organizacijų pavadinimai gali būti keičiami, todėl rašomi kabutėse).
Įsiminti vienaskaitos galininką (ką) ir daugiskaitos kilmininką (ko). Šių linksnių žodžiai galūnėje turi nosinę raidę.
Pvz.:G. ką? namą, medį, viešnią,sūnų, dukterį…
K.ko? namų, medžių, viešnių, sūnų, dukterų…
Kai kurių daiktavardžių vienaskaitos vietininko linksnyje galūnė – yje.
Pvz.: kelyje, medyje, akyje…
7 Bilietas
1. Kalbos dalis veiksmažodis. Kuo jis kaitomas, į kokius klausimus atsako, ką nurodo? Pateikti pavyzdžių. Plačiau papasakoti apie veiksmažodžių nuosakas ir laikus, jų vartojimą ir rašybą.
2. Pateiktuose sakiniuose pabraukti veiksmažodžius, parašyti jų pagrindines formas (bendratį, esamjojo laiko 3a., būtojo kartinio laiko 3a.), nurodyti jų nuosaką, laiką, skaičių ir asmenį. Pabrauktą žodį išasmenuoti visiais laikais ir nuosakomis.
Būrys vokiečių kareivių tuojau po pietų įžengė į kaimą. Aš dar vis netikiu, kad rytoj rytą važiuosime į miestą. Ką jie veiktų vieni likę. Kai vaikas gerai padirbės, liepk jam grįžti namo.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
Veiksmažodis – tai savarankiška, kaitoma kalbos dalis, kuri reiškia veiksmą ar būseną.
Pvz. eina, rašo, sninga, megztų, palauk, sugrįš…
Veiksmažodis kaitomas nuosakomis (tiesioginė, tariamoji, liepiamoji), laikais (esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis, būsimasis), skaičiais (vienaskaita, daugiskaita) ir asmenimis (vienaskaita 1- aš, 2 – tu, 3 –jis, ji; daugiskaita 1 – mes, 2 – jūs, 3 – jie, jos).
Veiksmažodis turi pagrindines formas: bendratis (ji nekaitoma, turi priesagą –ti): bėgti, tylėti, rašyti; esamojo laiko 3 asmuo: bėga, tyli, rašo; būtojo kartinio laiko 3 asmuo: bėgo, tylėjo, rašė.
Prisiminti, kad veiksmažodžio bendratis turi ne galūnę, o priesagą –ti (tylėti, snigti, nekęsti) yra nekaitoma.
Tiesioginė nuosaka turi 4 laikus:
Esamąjį, kuris atsako į klausimus ką veikiu, ką veiki, ką veikia, ką veikiame, ką veikiate, ką veikia ir nurodo šiuo metu, dabar vystantį veiksmą.
Pvz.: rašau, rašai, rašo, rašome, rašote, rašo.
Būtąjį kartinį, kuris atsako į klausimus ką veikiau, veikei, veikė, veikėme, veikėte, veikė ir nurodo praeityje vieną kartą vykusį veiksmą.
Pvz.: rašiau, rašei, rašė, rašėmė, rašėte, rašė.
Būtąjį dažninį, kuris sudaromas su priesaga -dav- , atsako į klausimus ką veikdavau, ką veikdavai, ką veikdavo, ką veikdavome, ką veikdavote ir nurodo praeityje dažnai vykusį veiksmą.
Būsimąjį laiką, kuris atsako į klausimus ką veiksiu, ką veiksi, ką veiks, ką veiksime, ką veiksite, ką veiks ir nurodo ateityje vyksiantį veiksmą.
Pvz.: rašysiu, rašysi, rašys, rašysime, rašysite, rašys.
Tariamoji ir liepiamoji nuosakos laikų neturi. Šie veiksmažodžiai kaitomi skaičiais ir asmenimis.
Pvz.: vienaskaita: aš rašyčiau, tu rašyk; daugiskaita: mes rašytume, jūs rašykite.
Tariamoji nuoska reiškia veiksmą, kuris vyktų prie tam tikrų sąlygų ir atsako į klausimus ką veikčiau, ką veiktum, ką veiktų; ką veiktume, veiktumėte (veiktute), ką veiktų.
Pvz.: rašyčiau, rašytum, rašytų; rašytume, rašytumėte (rašytute), rašytų
Reikia prisiminti tariamosios nuosakos vienaskaitos ir daugiskaitos 3- iojo asmens rašybą. Ką veiktų? eitų, turėtų, galėtų – nosinės raidės žodžio gale.
Liepiamosios nuosakos veiksmažodžiai reiškia liepimą, raginimą, pageidavimą ar įsakymą ir atsako į klausimą ką daryk, ką darykime? Šie veiksmažodžiai neturi nei veinaskaitos, nei daugiskaitos pirmojo asmens (sau negali liepti) ir trečiojo asmens (jis, ji).
Pvz.: tu rašyk; mes rašykime, jūs rašykite.
Liepiamosios nuosakos rašybai reikia prisiminti priebalsių supanašėjimą (suskardėjimą, suduslėjimą).
Pvz.: tu čiuožk, dirbk, vežk ir įsiminti, kad liepiamosios nuosakos (kaip ir būsimojo laiko veiksmažodžių) paskutinis priebalsis, kaip tariamas, taip ir rašomas, o kiti priebalsiai rašomi pagal priebalsių supanašėjimo taisykles.
Pvz.: dek, renk, megzk
8 Bilietas
1. Kalbos dalis būdvardis. Kuo jis kaitomas, į kokius klausimus atsako,ką nurodo? Plačiau papasakoti apie būdvardžių laipsnius ir pateikti pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose pabraukti būdvardžius, nurodyti jų pradinę formą (vienaskaitos vardininko linksnį), rūšį (įvardžiuotinis ar paprastas) laipsnį, giminę, skaičių, linksnį.
Gedvilų Vincė iš mūsų buvo vyriausias, todėl jis lengvai mums suko galvas. Didžiąją gyvenimo dalį gyvūnai ieško maisto. Ypač seni yra didesnių upių ir ežerų vardai. Labai įdomūs, tikriausiai ir gana senoviški upių ir ežerų vardai, kuriuose įžvelgiamos sąsąjos su žmonių tikėjimais, mitologinėmis būtybėmis.
Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaita: naujas, medinis.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
Būdvardis, tai kalbos dalis, kuri parodo daikto ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kuris? kuri?
Pvz.: didelis, gražus, žalias, meilus…
Būdvardžiai kaitomi giminėmis (vyriška, moteriška) didelis, didelė; skaičiais (vienaskaita, daugiskaita) didelė, didelės; linksniais (vardininkas kas? kilmininkas ko?…) didelė, didelės, didelei, didelę, didele, didelėje…
Būdvardžiai gali būti paprastieji ir įvardžiuotiniai (jie vartojami, norint daiktą išskirti iš tos pačios rūšies daiktų).
Pvz.: paprastasis būdvardis: didelis, didelė ir įvardžiuotinis: didysis, didžioji.
Norėdami parodyti nevienodą daiktų ypatybės kiekį, būdvardžius laipsniuojame. Skiriami trys pagrindiniai būdvardžių laipsniai: nelyginamasis (didelis, didelė, geras, gera); aukštesnysis (didesnis, didesnė, geresnis, geresnė) reikia prisiminti priesagą –esn-; aukščiausias (didžiausias, didžiausia, geriausias, geriausia) būtina prisiminti priesagą – iaus-.
9 Bilietas
1. Kalbos dalis skaitvardis. Kuo jis kaitomas, į kokius klausimus atsako, ką nurodo? Pateikti pavyzdžių. Plačiau papasakoti apie dauginius ir kuopinius skaitvardžius. Jų vartojimas ir rašyba.
2. Pateiktuose sakiniuose pabraukti skaitvardžius, nurodyti jų pradinę formą (vienaskaitos vardininko linksnį), skyrių, jei kiekinis – nurodyti poskyrį, jei kelintinis – paprastas ar įvardžiuotinis), giminę, skaičių, linksnį (jei kaitomas).
Šiandien iškrito pirmasis sniegas. Mokykloje prabėgo devyneri metai. Trijuose kambariuose degė žvakės. Taip praėjo antra diena, trečia ir ketvirta… Dešimtą valandą jau sėdėjome klasėje – visi penkiasdešimt keturi…
Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaita: pirmas, trečia.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Išraiškingai pasekti lietuvių liaudies pasaką ar papasakoti padavimą.
Trumpas atsakymas
Skaitvardis, tai svarankiška kalbos dalis, kuri žymi daiktų kiekį ar parodo jų skaičiuojamąją vietą eilėje.
Pvz.: vienas, dvidešimt, pirmas, dvidešimtas…
Jei kaitomi, skaitvardžiai turi giminę, skaičių, linksnį ir įvardžiuotinę formą.
Pagal tai, į kokį klausimą atsako, skaitvardžiai skirstomi į du skyrius: kiekinius ir kelintinius.
Kiekiniai atsako į klausimą kiek ir nurodo abstraktų skaičių arba daiktų kiekį ir pagal tai skiriami 4 kiekinių skaitvardžių poskyriai: pagrindiniai (vienas, aštuoni, dvylika…), dauginiai (vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais, turi priesagas –ej- , -er-. Pvz.: dvejos durys, septyneri metai), kuopiniai (žymi tarpusavyje susijusių daiktų ar asmenų grupę, kuopą, turi priesagą –et-. Pvz.: penketas draugų, aštuonetas arklių), trupmeniniai (žymi trupmenų ir dalių pavadinimus. Pvz.: viena antroji, pusantro, trečdalis).
Kelintiniai atsako į klausimą kelintas, kelinta ir nusako daiktų skaičiuojamąją vietą eilėje. Jie kaitomi giminėmis, skaičiais, linksniais, turi įvardžiuotinę formą.
Pvz.: antras, dvidešimt pirmas (vienaskaita, vyr.g. Vard.l.), antrų, dvidešimt pirmų (daugiskaita,vyr.g. Kilm.l.),antrųjų, dvidešimt pirmųjų(vienaskaita, vyr.g. Kilm.l. įvardžiuotinis).
10 Bilietas

1. Kalbos dalis įvardis. Kuo jis kaitomas, ką nurodo, įvardžių skyriai. Pateikti pavyzdžių. Kaip rašomi asmeniniai įvardžiai aš, tu vienaskaita ir daugiskaita kilmininko linksniu? Įvardžiuotinius įvardžius? Pateik jų pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose pabraukti įvardžius, nurodyti jų pradinę formą (vienaskaitos vardininko linksnį), paprastas ar įvardžiuotinis, skyrių, giminę, skaičių (jei turi) ir linksnį.
Turiu pripažinti, kad tu mane smarkiai sunervinai! Jei nežinai atsakymo, paklausk manęs. Toji, anąkart girdėta daina, ilgai skambėjo jo ausyse. Be tavęs mes baigėme šį darbą
Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaita: aš, ji.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Išraiškingai pasekti lietuvių liaudies pasaką ar papasakoti padavimą
Trumpas atsakymas
Įvardis, tai kalbos dalis, kuri daiktą, asmenį ar ypatybę įvardija, bet nepavadina.
Pvz.: aš , ji, anas, joks, pats, kitas, kažkoks, kokie, šis, tas, kažkuri…
Jei turi, kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Gali būti įvardžiuotiniai ar paprastieji.
Pagal reikšmę įvardžiai suskirstyti į 7 skyrius: asmeniniai (aš, tu, tamsta), sangrąžinis (savęs), savybiniai (savas, manas, tavas…), parodomieji (anoks, šioks, toks, tas…) , pažymimieji (niekas, joks, pats, visas, kiekvienas…), klausiamieji-santykiniai (katras, kelintas, kuris, kas…) ir nežymimieji (kažkas, kai kas, bet kuris, kuris nors…).
Asmeninių įvardžių vienaskaitos ir daugiskaitos kilmininko linksnyje rašoma nosinė raidė.
Pvz.: K.ko? manęs, tavęs; mūsų, jūsų
Vienaskaitos galininko linksnio galūnėje nosinės raidės nerašome.
Pvz.: G. ką? mane, tave.
Reikia įsiminti kai kurių įvardžiuotinių įvardžių rašybą.
Vienaskaitos G.ką? jįjį , jąją, savąjį, savąją, tavąjį, tavąją.
Daugiskaitos K.ko? jųjų, savųjų.
Moteriškos giminės daugiskaitos G.ką? jąsias, savąsias.
Linksniavimas
Vienaskaita Daugiskaita
V.kas? aš, tu mes, jūs
K.ko? manęs, tavęs mūsų, jūsų
N.kam? man, tau mums, jums
G.ką? mane, tave mus, jus
Įn.kuo? manimi, tavimi mumis, jumis
Vt. Kur, kame? manyje, tavyje mumyse,jumyse

11 Bilietas

1.Ką nagrinėja leksikos mokslas (leksikologija)? Kaip suprantate tiesioginę ir perkeltinę žodžio reikšmę, kokius žodžius vadiname daugiareikšmiais žodžiais? Pateikite pavyzdžių.
Ką vadiname frazeologizmais? Frazeologizmuose pavartodami žodį širdis, sugalvokite 5 vaizdingus sakinius ir paaiškinkite jų reikšmę.
2. Parašykite 5 žodžio juodas, – a reikšmes, sugalvokite po sakinį.
Paaiškinkite šių frazeologizmų reikšmes, sugalvokite su jais po sakinį. (Apsukti galvą, dantis griežti, molio Motiejus, į akį krito, akis paganyti, nė lapė nesulojo, lyg ant delno, kišenė neleidžia).
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame rašoma. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
Leksikos mokslas (leksikologija) nagrinėja (tiria) lietuvių kalbos žodžių visumą; žodžius, jų parinkimą ir vartojimą mūsų kalboje ir rašte.
Žodžiai yra kalbos ženklai ir jie visi ką nors reiškia: daiktus (stalas, namas…), žmones (vyras, žmona, vaikai…), būsenas (džiaugsmas, miegas, liga…). Tai, ką žodis žymi ar reiškia, yra tiesioginė žodžio reikšmė. Pirmiausia suvokiame tiesioginę žodžio reikšmę, pvz.: akis – regos organas, kuriuo matome; lokys – didelis, gauruotas, plačiomis letenomis žvėris, meška.
Perkeltine reikšme vartojami tie patys žodžiai, tik jų reikšmė įgauna kitą – perkeltinę prasmę. Pvz.: Tu tikras lokys! (prasmė priklauso, ką nori pabrėžti kalbėtojas nerangumą, stambumą ar saldumynų pomėgį).
Kelias ar daugiau reikšmių turintys žodžiai vadinami daugiareikšmiais žodžiais. Pvz.: vaikai bėga, puodas bėga, laikas bėga; šviesūs plaukai, šviesus gyvenimas, šviesus protas, šviesios akys, šviesūs prisiminimai.
Frazeologizmas – tai pastovus, vaizdingas žodžių junginys ar posakis, turintis savarankišką, šnekamojoje kalboje pritaikomą reikšmę.
1.Ant širdies guli (rūpi). 2.Viską į širdį ima (dėl visko jaudinasi). 3.Į širdį krito motutės žodžiai (įsiminė). 4.Širdį atverti (išsipasakoti). 5.Širdį glostyti (pamaloninti).
Apsukti galvą – suvilioti; dantis griežti – pykti, neapkęsti; molio Motiejus – ištižėlis, nevykėlis; į akį krito – labai patiko; akis paganyti – pasimėgauti reginiu; nė lapė nesulojo – niekas nesužinojo; lyg ant delno – aišku, matoma; kišenė neleidžia – trūksta pinigų).

12 Bilietas
1.Koks mokslas nagrinėja žodžius ir jų reikšmes? Kokias žinote žodžio reikšmes? Pateikite pavyzdžių.
Pasakykite, ką vadiname sinonimais, antonimais ir homonimais, pateikite daugiau pavyzdžių.
Kodėl reikia žinoti ir mokėti savo kalboje pritaikyti įvairių leksikos priemonių?
2. Pavartodami žodžio daug sinonimų (daugybė, begalė, gausybė, apstu, marios, baisybė, be skaičiaus, gyva bala, devynios galybės), parašykite rišlų tekstą iš savo patirties, kelionės įspūdžių ar sukurkite situaciją.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame rašoma. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Pasekti lietuvišką pasaką.
Trumpas atsakymas
Leksikologijos mokslas nagrinėja (tiria) žodžius ir jų reikšmes. Lietuvių kalboje visi žodžiai turi reikšmes, vieni pavadina daiktus (kėdė, mašina), kiti reiškinius (sniegas, lietus) ar būsenas (gyvenimas, laimė). Pirmoji žodžio reikšmė yra tiesioginė – tai, kas prieš akis iškyla, pvz.: lapė – rudakailis didele uodega žvėrelis, tačiau tas pats žodis kitame tekste gali turėti netiesioginę – perkeltinę reikšmę. Tu tikra lapė! – geba prisimeilinti, įkalbėti.
Tokie žodžiai, kurie turi daugiau nei vieną reikšmę, vadinami daugiareikšmiais žodžiais. Pvz.: juoda duona, juodas darbas, juodos valandos, juoda sąžinė, apykaklė juoda…
Sinonimai – tai tos pačios arba labai artimos reikšmės žodžiai.
Pvz.: balandis, karvelis; lokys, meška; kiškis, zuikis; draugas bičiulis; stropus, uolus; skatinti, raginti.
Antonimai – tai skirtingai skambantys ir turintys priešingas leksines reikšmes žodžiai. Jie padeda sukurti kontrastą, priešingą reikšmę ir sustiprina kuriamo teksto įtaigumą. Antonimai su neiginiu ne nesudaromi.
Pvz.: juodas – baltas; didelis – mažas; draugas – priešas; arti – toli; girti – peikti; jaunas – senas.
Homonimai – tai vienodai skambantys, bet skirtingą leksinę reikšmę turintys žodžiai.
Pvz.: kasa – supinti plaukai ir pinigų priėmimo vieta; nerti – į vandenį ir megzti; žiedas – gėlės, papuošalas ant piršto ir automobilių apvažiavimo – eismas ratu. Sekti iš paskos ir sekti pasaką. Drabužis gražiai dera ir obelys šiemet dera (daug obuolių).
Visos žodyno turtinimo priemonės – perkeltinės reikšmės žodžiai, daugiareikšmiai žodžiai, frazeologizmai, sinonimai, antonimai ir homonimai turtina mūsų žodyną, išlaiko vaizdingesnę, skambesnę, įdomesnę kalbą. Rodo gražų pavyzdį augančiam jaunimui, plečia mūsų žodyną ir moko vaizdingai kalbėti.

13 Bilietas

1.Ką nagrinėja sintaksės mokslas? Kokį sakinį vadiname vientisiniu? Kas sudaro vientisinio sakinio pagrindą, kaip tą junginį vadiname? Kokios yra antrininkės sakinio dalys, kaip jos vadinamos, į kokius klausimus atsako ir kokiais sutartinais ženklais jos žymimos? Pateikti pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose sutartiniais ženklais pabraukti sakinio dalis. Nurodykite gramatinius centrus. Paaiškinti pabrauktų sakinių skyrybą.
Dauboje lakštingala savo giesmeles gieda. Kazytė darželyje žalius žolynu laisto. Vakare gėlynai kitaip atrodo. Saulučių galvelė prie įkaitusios žemelės glaudžiasi. Tamsią naktį Kazytė savo gražų darželį sapnavo.
Paukščiai ir žvėrys ten valgė, šoko ir dainavo. Lakštingalos balsas buvo toks skaidrus, aiškus, pilnas verksmo ir juoko.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame rašoma. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
1. Sintaksės mokslas nagrinėja sakinius ir žodžių junginius. Tai mokslas apie sakinių sudarymą ir jų taisyklingą rašymą.
Sakinys, kurį sudaro vienas gramatinis centras, vadiname vientisinius sakiniu.
Pvz. : Išaušo gražus rytas.
Vientisinio sakinio pagrindą sudaro veiksnys ir tarinys.
Pvz.: Dangumi plaukia melsvi debesėliai. Sakinyje gali ir nebūti veiksnio, bet jei jis aiškiai numanomas (jis, ji, tas, anas…) tuomet sakinys vientisinis.
Pvz.: Dažniausiai vežame kelis kepalėlius duonos. (kas vežame? – mes – tai aiškiai numanomas veiksnys).
Veiksnys ir tarinys sakinyje vadinami pagrindinėmis sakinio dalimis, jie atsako į klausimus kas? ir ką veikia? Sakinyje braukiami – veiksnys – viena linija, tarinys dviem linijom. Visos kitos sakinio dalys, kurios papildo ir išplečia sakinį, vadinamos antrininkėmis sakinio dalimis.
Papildinys atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo? braukiamas punktyrine linija.
Pažyminys atsako į klausimus koks? Kokia? Kieno? Kuris? Kelintas? Kelinta? braukiamas vingiuota linija.
Aplinkybės svarbiausios yra trys:
Laiko – kada?
Vietos – kur?
Būdo – kaip?
Jos braukiamos brūkšneliu taškeliu.
Pvz.: Žiemą berniukas važiuoja dideliu autobusu (sakinyje yra visos sakinio dalys).

14 Bilietas

1.Kaip skirstomas lietuvių kalbos garsynas? Prie kokių garsų grupės priskirtas priebalsis „j“, kodėl? Pateikite pavyzdžių.
Kada priebalsis „j“ tariamas, bet raidė j nerašoma lietuviškuose ir tarptautiniuose žodžiuose? Pateikite pavyzdžių.

2.Taisyklingai tardami garsus perskaitykite tekstą. Pabraukite žodžius, kuriuose priebalsis „j“ tarimas, bet nerašomas.

Ilgai iešmą drožiant, šuo kepsnį nuneš. Pianinas – fortepijonas su vertikaliai įtemptomis stygomis. Ąžuolinės ienos tvirtesnės negu išpjautos iš beržo. Jis stojo tėvynės ginti su kalaviju, ietimi ir skydu. Jau buvo pasibaigęs klientų aptarnavimo laikas. Pavasarį svaiginamai kvepia ievos.

Įrašykite praleistas raides ir paaiškinkite, kokią pritaikėte priebalsio „j“ rašybos taisyklę.

Tėtis –evutei nupirko gražų akvar-umą. Mokyklos stad-one vyko mažoji olimp-ada. Mano draugas pasielgė kaip tikras hero-us. Visą dieną vaikai –eško dingusio katino. Savaitgalį draugai dažnai žaidžia bil-ardą. Mano brolis domisi visomis av-acijos naujovėmis. Mes turime išlikti savo šalies tikrais patr-otais. Mokykloje mokiniai mokėsi parašyti savo b-ografiją.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Bilietas iš temos „Priebalsio „j“ tarimas ir rašyba“
Trumpas atsakymas:
1.Kaip skirstomas lietuvių kalbos garsynas?
Lietuvių kalbos garsynas skirstomas į balsius, priebalsius ir dvigarsius. Balsiai (a, e, i, u, ė…) tariami laisvai, be kliūčių. Priebalsiai (b, g, k, d, p…) tariami su kliūtimis, dvigarsiai (ai, ie, uo; al, in, ir, im…) sudaro du garsai.
Prie kokių garsų grupės priskirtas priebalsis „j“, kodėl? Pateikite pavyzdžių.
Priebalsis „j“ priklauso pusbalsiams, kurie yra priebalsiai, bet jie neturi dusliosios poros, tai: l, m, n, r, j, v – pusbalsiai. Jie tariami su kliūtimis, bet skardžiai.
Kada priebalsis „j“ tariamas, bet raidė j nerašoma lietuviškuose ir tarptautiniuose žodžiuose? Pateikite pavyzdžių.
Lietuvių kalboje priebalsį „j“ būtina tarti žodžio pradžioje prieš dvibalsį „ie“, bet jo nerašome.
Pvz.: iena [jiena], ieško [jieško], iešmas [jiešmas], ietis [jietis], ieva [jieva];
J nerašome ir iš pateiktų žodžių sudarytuose kituose žodžiuose.
Pvz.: ieškojimas [jieškojimas], iešinys [jieškinys], ietininkas [jietininkas], ievužė [jievužė].
Tarptautiniuose žodžiuose priebalsis „j“ turi būti tarimas, bet NERAŠOMAS
Tarp balsio „i“ ir kito balsio, pvz:
akvariumas, biliardas, biografija, biologija, batalionas, klientas, makiažas, olimpiada, patriotas, pianinas, stadionas.
Tarptautiniuose žodžiuose raidė j RAŠOMA prieš lietuviškas priesagas ir galūnes, pvz:
Herojus, herojiškas, plagijavimas.
J raidė RAŠOMA seniai iš kitų kalbų pasiskolintuose žodžiuose ir varduose. Įsiminkite, kad šiuose žodžiuose balsis „o“ visada ilgas, pvz:
Marijona, Julijona, Sebastijonas, Marijošius; brevijorius, fortepijonas, milijonas, milijardas, bilijonas, trilijonas, valerijonas.
ĮSIMINTI
Žodžiuose Jieznas, Jiesia raidė j rašoma
15 Bilietas

1.Ką vadiname skiemeniu, kas sudaro skiemens pagrindą ir kaip atpažinti trumpąjį ir ilgąjį skiemenį? Pasakodami pateikite pavyzdžių.
Ką vadiname žodžio kirčiu ir kaip žodyje nustatyti kirčiuotą skiemenį? Kokie gali būti skiemenys? Pateikti pavyzdžių.
Ką vadiname priegaide? Kokios yra lietuvių kalboje priegaidės, kaip ištariamas skiemuo su tam tikra priegaide? Kokie lietuvių kalboje yra kirčio ženklai, kaip jie vadinami ir žymimi? Kuri kirčiuoto skiemens raidė (balsė, priebalsis ar dvigarsis) gali turėti kirtį? Kaip nustatysite, kokiu kirčio ženklu žodyje žymėti kirčiuotą skiemenį? Pateikite pavyzdžių.
2.Garsiai perskaitykite tekstą ir pabraukite kirčiuotus skiemenis.
Augino varnas tris varniukus, kurie dar tebebuvo žiopliukai ir skraidyti nemokėjo. Sumanė kartą juodasis paukštis perkelti savo lizdą į kitą ežero pusę, į dar didesnį mišką, į dar didesnė eglę. Patupdė ant nugaros vieną vaiką, išplėtė stiprius sparnus ir neša per ežerą.
Sukirčiuokite pateiktą tekstą
Ryte mama paruošia skanius sumuštinius. Aš mėgstu pieną su duona ir sviestu. Mano brolis gerai arbatą su citrina. Sesuo valgo bananą ir geria kavą be cukraus. Anksti į darbą išeina tėtis. Mūsų močiutė su seneliu eina pasivaikščioti ir kartu vedasi šunį Margį. Jonas po pamokų daug laiko praleidžia prie kompiuterio, o Sigutė mėgsta skaityti knygas. Myliu aš savo šeimą.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Išraiškingai pasekti lietuvių liaudies pasaką ar papasakoti padavimą.

15 bilieto (Skiemuo. Kirtis ir priegaidės) atsakymai
1.Ką vadiname skiemeniu, kas sudaro skiemens pagrindą? Kokie gali būti skiemenys? Kaip atpažinti trumpąjį ir ilgąjį skiemenį? Pateikti pavyzdžių.
Skiemuo yra žodžio dalis, ištariama vienu metu. Skiemens pagrindą sudaro balsis ir dvigarsis.
Pvz.: a – tei – nu; iš –au – šo ry – tas; pil – kas paukš – tis
Skiemuo gali būti trumpasis ir ilgasis, kirčiuotas ir nekirčiuotas. Trumpąjį skiemenį sudaro trumpieji balsiai a, e, i, u.
Pvz.: vi – sa; bu – tas; ves; neš.
Ilgąjį skiemenį sudaro ilgsis balsis ar dvigarsis. Ilgasis skiemuo tarimas su tam tikra priegaide.
die – ną; plau – kia; var – nas; vai – ką.

Ką vadiname kirčiu ir kaip žodyje nustatyti kirčiuotą skiemenį?
Lietuvių kalboje vienas skiemuo žodyje ištariamas stipriau. Toks skiemuo vadinamas kirčiuotu skiemeniu – kirčiu. Lietuvių kalboje kirčiuotas skiemuo žodyje pastovios vietos neturi, jis yra laisvas.
Norint nustatyti kirčiuotą skiemenį žodyje, reikia taisyklingai ištarti žodį, įsiklausyti, kuris skiemuo tariamas stipriau.

Ką vadiname priegaide? Kokios yra lietuvių kalboje priegaidės, kaip ištariamas skiemuo su tam tikra priegaide? Kokie lietuvių kalboje yra kirčio ženklai, kaip jie vadinami ir žymimi? Kuri kirčiuoto skiemens raidė (balsė, priebalsis ar dvigarsis) gali turėti kirtį? Kaip nustatysite, kokiu kirčio ženklu žodyje žymėti kirčiuotą skiemenį? Pateikite pavyzdžių.

Ilgieji kirčiuoti skiemenys gali būti tariami dvejopai, su tam tikru balso pakėlimu ir nuleidimu. Ilgojo kirčiuoto skiemens tarimo būdas yra vadinamas priegaide. Ypač gerai tarimo skirtumus girdime tardami kirčiuotus dvigarsius. Kai tariant labiau pabrėžiama garso pradžia, – tai bus tvirtapradė priegaidė (dešininis kirčio ženklas), pvz.: baltas, laukia, veidas.
Kai tariant skiemenį labiau pabrėžiama antroji garso dalis, tokia priegaidė vadinama tvirtagale (riestinis kirčio ženklas), pvz.: balnas, laukas, veikia.

Lietuvių kalboje yra 3 kirčio ženklai:

kairinis (trumpas) žymimas iš kairės į dešinę (`);
dešininis – ilgas, bet netęsiamas (tvirtapradė priegaidė), žymimas iš dešinės į kairę ( / ) virš pirmosios dvigarsio raidės ar balsio;
riestinis – ilgas ir tęsiamas (tvirtagalė priegaidė), žymimas vingiuota linija virš antrosios dvigarsio raidės arba ilgojo balsio.

3. Gramatinė užduotis

Pabraukti kirčiuotą skiemenį
(Jums reikia tik pabraukti kirčiuotą skiemenį, nereikia jo kirčiuoti)
Augìno var̃nas trìs varniukùs, kuriẽ dár tebebùvo žiopliùkai ir̃ skraidýti nemokė́jo. Sumãnė kar̃tą juodàsis paũkštis pérkelti sàvo lìzdą į̃ kìtą ẽžero pùsę, į̃ dár didèsnį mìšką, į̃ dár didèsnė ẽglę. Patùpdė añt nùgaros víeną vaĩką, ìšplėtė stipriùs sparnùs ir̃ nẽša per̃ ẽžerą.

Sukirčiuoti tekstą

Rytè mamà paruõšia skaniùs sumuštiniùs. Àš mė́gstu píeną sù dúona ir̃ svíestu. Màno brólis gẽria arbãtą sù citrinà. Sesuõ válgo banãną ir̃ gẽria kãvą bè cùkraus. Ankstì į̃ dárbą išeĩna tė̃tis. Mū́sų močiùtė sù seneliù eĩna pasiváikščioti ir̃ kártu vẽdasi šùnį Mar̃gį. Jõnas põ pamokų̃ daũg laĩko praléidžia priẽ kompiùterio, õ Sigùtė mė́gsta skaitýti knygàs. Mýliu àš sàvo šeĩmą.