10 kl. Lietuvių kalba 2017.02.11

Sakinys ir jo rūšys. Žodžių junginys. Sakinio gramatinis centras.
Tęsiame mokymąsi apie sakinį: jo gramatinį centrą, pagrindines ir antrininkes sakinio dalis.
Dar kartą lietuvių kalbos vadovėlyje 114 – 122 psl. perskaitykite ir išmokti apie sakinio dalis. Žinias papildyti ir sukonkretinti perskaičius pateiktus lapus, kuriuose pateikta daugiau žinių apie sakinio dalis, jų klausimus ir sutartinius žymėjimo ženklus.
Namuose lieka praėjusios pamokos namų darbai . Pratybų sąsiuvinis 58 – 59 psl. 2, 5, 6,7 pratimai. Juos peržiūrite, pataisote, sutartiniais ženklais pabraukiate užduotyse nurodomas sakinio dalis.
Prašau mokykitės lietuvių kalbos egzaminų bilietus. Jie visi buvo įkelti jums jau ne kartą.
Įkeliu 13 bilietą iš sintaksės. Prašau, išmokite ir savais žodžiais parašykite 1 klausimą, 2 klausimo už užduotį parašykite raštu.
13 Bilietas

1.Ką nagrinėja sintaksės mokslas? Kokį sakinį vadiname vientisiniu? Kas sudaro vientisinio sakinio pagrindą, kaip tą junginį vadiname? Kokios yra antrininkės sakinio dalys, kaip jos vadinamos, į kokius klausimus atsako ir kokiais sutartinais ženklais jos žymimos? Pateikti pavyzdžių.
2. Pateiktuose sakiniuose sutartiniais ženklais pabraukti sakinio dalis. Nurodykite gramatinius centrus. Paaiškinti pabrauktų sakinių skyrybą.
Dauboje lakštingala savo giesmeles gieda. Kazytė darželyje žalius žolynu laisto. Vakare gėlynai kitaip atrodo. Saulučių galvelė prie įkaitusios žemelės glaudžiasi. Tamsią naktį Kazytė savo gražų darželį sapnavo.
Paukščiai ir žvėrys ten valgė, šoko ir dainavo. Lakštingalos balsas buvo toks skaidrus, aiškus, pilnas verksmo ir juoko.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame rašoma. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Padeklamuoti lietuvišką eilėraštį.
Trumpas atsakymas
1. Sintaksės mokslas nagrinėja sakinius ir žodžių junginius. Tai mokslas apie sakinių sudarymą ir jų taisyklingą rašymą.
Sakinys, kurį sudaro vienas gramatinis centras, vadiname vientisinius sakiniu.
Pvz. : Išaušo gražus rytas.
Vientisinio sakinio pagrindą sudaro veiksnys ir tarinys.
Pvz.: Dangumi plaukia melsvi debesėliai. Sakinyje gali ir nebūti veiksnio, bet jei jis aiškiai numanomas (jis, ji, tas, anas…) tuomet sakinys vientisinis.
Pvz.: Dažniausiai vežame kelis kepalėlius duonos. (kas vežame? – mes – tai aiškiai numanomas veiksnys).
Veiksnys ir tarinys sakinyje vadinami pagrindinėmis sakinio dalimis, jie atsako į klausimus kas? ir ką veikia? Sakinyje braukiami – veiksnys – viena linija, tarinys dviem linijom. Visos kitos sakinio dalys, kurios papildo ir išplečia sakinį, vadinamos antrininkėmis sakinio dalimis.
Papildinys atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo? braukiamas punktyrine linija.
Pažyminys atsako į klausimus koks? Kokia? Kieno? Kuris? Kelintas? Kelinta? braukiamas vingiuota linija.
Aplinkybės svarbiausios yra trys:
Laiko – kada?
Vietos – kur?
Būdo – kaip?
Jos braukiamos brūkšneliu taškeliu.
Pvz.: Žiemą berniukas važiuoja dideliu autobusu (sakinyje yra visos sakinio dalys).