10 a, 10 b lietuvių kalba 2017 – 11- 18

10 kl. namų darbai nr. 11

Praėjusią pamoką baigėme mokytis šaknies balsių rašybą. Jūs per pamoką ištaisėte diktantą.
Per pamoką kalbėjome apie nosinių raidžių rašybą žodžių galūnėse.
Praėjusios pamokos namų darbus (pratybų sąsiuvinis 10 – 11 psl. 1, 3, 4 pratimai) surinkau ir dali mokinių ištaisytus darbus pasiėmė, tie, kurių liko klasėje, pasiimsite po atostogų.
Namuose dar kartą pagilinkite žinias apie žodžių galūnių rašybą. Vadovėlyje 18 – 23 psl. „Galūnė. Galūnės reikšmė. Rašyba“ ir „Galūnių vediniai“. Dar kartą perskaityti 18 – 19 psl. pateiktas lenteles su įsimintinų linksnių rašyba.
Namuose iš vadovėlio į sąsiuvinį parašyti 20 psl. 1 pratimą , 21 psl. 5 pratimą.
Dar kartą pasimokyti 4 bilietą „Linksniuojamųjų žodžių galūnių rašyba“ . Išmokti 1 klausimą pasakoti (parašyti raštu) ir 2 klausimą – atlikti gramatinę užduotį. Kitą pamoką atsiskaitysite raštu.
4 Bilietas
1. Linksniuojamų žodžių galūnių rašyba. Kuriuose linksniuojamų žodžių galūnėse rašomos nosines raides? Pasakyti kalbos dalis, nurodyti linksnius ir pateikti pavyzdžių.
Kokios tai žodžių formos ir kodėl taip rašome: gerąją, pirmąjį, manąjį, gražiųjų…
Kodėl veiksmažodžiams eitų, galėtų, mylėtų, lauktų, turėtų…. galūnėje rašomos nosinės raidės?
2. Išlinksniuoti vienaskaita ir daugiskaitą: gera duktė, žalias akmuo.
3. Raiškiai perskaityti pateiktą tekstą, savais žodžiais papasakoti, apie ką jame kalbama. Iš teksto atsakyti į mokytojo pateiktus klausimus.
4. Papildoma užduotis. Išraiškingai pasekti lietuvių liaudies pasaką.
Trumpas atsakymas
Linksniuojamosios kalbos dalys yra daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis.
Reikia įsiminti, kad šių linksniuojamųjų kalbos dalių galininko ir kilmininko linksniuose rašomos nosinės raidės.
Daiktavardis
vienaskaita ką? medį, gėlę, namą, vaisių, kreipimąsi…
daugiskaita ko? medžių, gėlių, namų, vaisių, kreipimųsi…
Būdvardis (būna paprastieji ir įvardžiuotiniai).
Paprastieji
vienaskaita kokį? baltą, tamsų, medinį…
kokią? gražią, didelę…
daugiskaita kokių? baltų, tamsių, medinių, gražių, didelių…
Įvardžiuotiniai
vienaskaita kokį, kokią? baltąjį, tamsųjį, gražiąją, didįjį…
su kokia? baltąja, tamsiąja, gražiąja ….
daugiskaita kokių? baltųjų, tamsiųjų, gražiųjų, didžiųjų…
kokias? baltąsias, tamsiąsias, didžiąsias…
Skaitvardis (būna paprastieji ir įvardžiuotiniai)
Paprastieji
Vienaskaita ką? pirmą,trečią…
Daugiskaita ko? pirmų,antrų…
Įvardžiuotiniai
Vienaskaita ką? pirmąją, trečiąją; pirmąsias, trečiąsias…
Daugiskaita ko? pirmųjų, trečiųjų….
Įvardis (būna paprastieji ir įvardžiuotiniai)
Paprastieji
vienaskaita ką? mane, tave, save (įsiminti be nosinės)
ką? jį, ją, šį, šią
kilmininkas ko? manęs, tavęs, savęs
daugiskaita ko? mūsų, jūsų, jų, šių
ką? mus, jus
Įvardžiuotiniai
vienaskaita ką? manąjį, tavąjį, savąjį, manąją , tavąją, savąją
su kuo? manąja, tavąja, savąja
daugiskaita ko? manųjų, tavųjų, savųjų,
ką? manąsias, tavąsias, savąsias.
Kodėl pateiktų veiksmažodžių galūnėse rašomos nosinės?
Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (ką veiktų?) rašome nosinę. Tariamosios nuosakos veiksmažodžiai nurodo veiksmą, kuris vyktų prie tam tikrų sąlygų.
Pvz.: jis, ji eitų, neštų, mylėtų, duotų…